Tarptautinės humanitarinės teisės specialistai tvirtina, kad kariavimo faktas užsienio valstybės pajėgose nėra baustinas.
Galima prisiminti lietuvius, kurie tarnauja Prancūzijos svetimšalių legione. Tiesa, tai turi būti oficialios valstybės pajėgos. Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė viešoji teisė numato atsakomybę samdiniams, kurie nesiejami su valstybinėmis pajėgomis. Taip pat atsakomybė kils už paramą teroristinėms organizacijoms, nesvarbu, kur jos veiktų – Sirijoje, Irake ar Palestinoje.
Baudžia už paramą teroristams
Pats važiavimo kariauti faktas nėra vertintinas kaip nusikaltimas, tačiau pagalba prorusiškoms jėgoms Ukrainoje būtų dalyvavimas teroristinėje veikloje, – sakė J.Žilinskas.
Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius, tarptautinės humanitarinės teisės specialistas Justinas Žilinskas 15min.lt teigė, kad tarptautinė teisė svetimšalių karių klausimo aiškiai nereguliuoja.
„Taip, joje yra numatyta, kad, pavyzdžiui, samdinys yra nelegalus kovotojas, tačiau samdinys turi kovoti visiškai nepriklausomose pajėgose, už kurias jokia valstybė neprisiima jokios atsakomybės. Turi būti aiškus pinigų mokėjimo faktas. Samdinio apibrėžimas yra labai nepatogus ir jį taikyti yra labai sudėtinga“, – teigė jis.
Pasak J.Žilinsko, valstybės savo vidaus teisę yra sutvarkiusios įvairiai, tačiau Lietuvoje numatyta griežta atsakomybė už teroristinę veiklą ar pagalbą teroristinėms grupėms:
„Pagalba prorusiškoms jėgoms Ukrainoje būtų vertinama kaip dalyvavimas teroristinėje veikloje. Tokių nusikaltimų Lietuvos baudžiamajame kodekse numatyta nemažai. Tai ir verbavimas teroristinei veiklai, ir teroristinių grupių kūrimas, ir kitos panašios veikos.
Pats važiavimo kariauti faktas nėra vertintinas kaip nusikaltimas. Žinoma, jei asmuo kariaudamas padarytų nusikaltimą, atsakomybė galėtų kilti.“
Lietuvos baudžiamasis kodeksas už Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimus numato laisvės atėmimą iki 15 metų. Už teroristinio akto organizavimą – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Padėti Ukrainai galima
Viešojoje tarptautinėje teisėje galioja principas, kad pagalba teisėtai vyriausybei yra nelaikoma pažeidimu.
Paklaustas, ar pagalba Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos užtrauktų baudžiamąją atsakomybę Lietuvoje, pašnekovas atsakė neigiamai: „Tai nebūtų vertinama kaip teroristinė veikla, nes būtų kariaujama Ukrainos ginkluotose pajėgose. Bendrai viešojoje tarptautinėje teisėje galioja principas, kad pagalba teisėtai vyriausybei yra nelaikoma teisės pažeidimu. Šis principas labiau galioja valstybėms, o ne fiziniams asmenims.“
Pasak jo, valstybė neprisiima atsakomybės dėl savo piliečių veiksmų, nebent įrodoma ar aiškiai matoma, kad pati valstybė skatina piliečius vykti ir kovoti į užsienio šalis.
„Atsakomybė kyla, kai asmuo veikia valstybės vardu. Tai vadinamasis aktyvios kontrolės testas – kai valstybė asmeniui vadovauja, nors tai gali ir slėpti“, – teigė J.Žilinskas.
Svetimšalių legionas yra Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl dalyvauti jo veikloje Lietuvos piliečiams nėra draudžiama. Paprasčiau tariant, išvykdamas žmogus atsiduria kitos šalies valstybės tarnyboje.
Pasak jo, karinių organizacijų statusą ir tai, kurias iš jų priskirti teroristinėms, turi apsibrėžti kiekviena valstybė.
„Paprastai jos vadovaujasi tarptautiniais sprendimais. Pavyzdžiui „al Qaeda“ visuotinai pripažinta teroristine organizacija. Praktikoje sprendimą turėtų priimti teismas, kuris nagrinėtų konkrečią bylą. Tarptautinė teisė būtų gairė“, – sakė profesorius.
Paklaustas, ar analogija veikia žvelgiant į kitas šalis – Iraką, Siriją, Prancūziją, J.Žilinskas atsakė teigiamai. Pasak jo, pavyzdžiui, svetimšalių legionas yra Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl dalyvauti jo veikloje Lietuvos piliečiams nėra draudžiama. „Paprasčiau tariant, išvykdamas žmogus atsiduria kitos šalies valstybės tarnyboje“, – sakė pašnekovas.
Tai, kad žmogus kariauja kitos valstybės karinėse pajėgose, negarantuoja, kad jo veikla nebus vertinama kaip nusikaltimas už Lietuvos valstybės ribų.
Pirmieji pripažinti bijo
Jeigu Lietuva viena prorusiškus kovotojus Ukrainoje pripažintų teroristais, nežinau, ar šiandien tai būtų gerai. Ar mes labai neišsišoktume su tokiu vienasmenišku sprendimu. Jis turi būti suderintas, – teigė A.Paulauskas.
Seimo Gynybos ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas 15min.lt paaiškino, kodėl Lietuva delsia tokias grupuotes kaip "Donecko liaudies respublika" pripažinti teroristinėmis, nors Ukraina tai jau padarė.
„Tai yra ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinis klausimas, ar kitos ES valstybės šiuo darinius pripažins teroristiniais. Patys Ukrainos vadovais kartais vartoja separatizmo sąvoką. Terminologija yra labai skirtinga.
Jeigu Lietuva viena pripažintų, nežinau, ar šiandien tai būtų gerai. Ar mes labai neišsišoktume su tokiu sprendimu. Jis turi būti suderintas. Aš visada už teisinį aiškumą, tačiau politikoje jo ne visada surasi“, – sakė komiteto vadovas.
Jis priminė, kad prokuratūra yra pradėjusi vieną ikiteisminį tyrimą. Lietuvoje rinkta parama prorusiškiems kovotojams bent jau pradžioje kvalifikuota kaip parama teroristinei organizacijai. „Ukrainai įteisinus šias organizacijas kaip teroristines, mano supratimu, to pakanka atitinkamai veikas kvalifikuoti ir Lietuvoje“, – sakė A.Paulauskas.
Ginklų visiems gali nepakakti
Mes nežinome, kur mūsų piliečiai kovoja. Jie gali dalyvauti ir kituose konfliktuose, tačiau jei jie kaunasi teroristų pusėje, atsakomybė neabejotinai kiltų, – kalbėjo komiteto vadovas.
Pasak pašnekovo, neįmanoma tiksliai žinoti, kuriuose karštuose pasaulio taškuose šiuo metu kaunasi lietuviai: „Mes nežinome, kur mūsų piliečiai kovoja. Jie gali dalyvauti ir kituose konfliktuose, tačiau jei jie kaunasi teroristų pusėje, atsakomybė neabejotinai kiltų. Visiškai nesvarbu, kokioje šalyje tai vyko.“
Pasak jo, kai pavojus kyla kaimynams ir Lietuvai draugiškoms šalims, niekas negali atimti piliečių teisės padėti net ir su ginklu rankose. „Savanorystės principo niekas negali paneigti. Jie gali važiuoti ir dalyvauti kariniuose veiksmuose, siūlyti savo paslaugas“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Paklaustas, ar Lietuva šiuo metu pasiruošusi suteikti galimybę ginti savo šalį visiems, kurie to norės, užpuolimo atveju ar net priimti užsienio savanorių pagalbą, komiteto vadovas sudvejojo.
„Jeigu mes skelbiame visuotinę mobilizaciją, tai turime atsakyti, kokį skaičių žmonių galime pakviesti, kiek jų galėtume apginkluoti ir tinkamai paruošti. Skaičiai yra įvairūs. Jų dabar skelbti nenoriu. Žinoma, kad jeigu pakviesime visus nuo 18 iki 55 metų vyrus, tai ginkluotės tikrai neužteks, bet tiek pakviesti neįmanoma ir skaičiai bus gerokai mažesni“, – sakė jis.
A.Paulauskas taip pat priminė, kad Lietuvoje yra grupės žmonių, kurie turi ginklus ir reikalui esant galėtų jais naudotis: „Pavyzdžiui, medžiotojai aktyviai reiškiasi, nori dalyvauti bendroje krašto gynybos sistemoje. Aš svarstyčiau klausimą, kad daugiau žmonių galėtų turėti ginklų namuose, tačiau turi būti užtikrintos visos saugos priemonės."
