„Rusai ruošiasi dideliam karui?“ – taip savo analizę pavadino A.Wilkas. Rytų studijų centro ekspertas pradeda nuo žinios apie rugsėjo 19-ąją prasidėjusias Rusijos karines pratybas „Vostok-2014“ Tolimuosiuose Rytuose.
Primena sovietines pratybas
Rusijos kariuomenės aktyvumas siejasi ir su rugsėjo 18 dieną pasirodžiusia informacija apie būsimąjį 2015–2017 metų Rusijos biudžetą, iš kurio aiškėja, kad net ir gerokai lėtėjant ekonomikai išlaidos karinėms reikmėms yra nekvestionuojamas Rusijos finansinės politikos prioritetas, – tvirtina A.Wilkas.
Anot A.Wilko, net ir matant sistemiškai augantį Rusijos kariuomenės pratybų ir juose dalyvaujančių karių skaičių nuo 2013 metų vasario, kai mokymai vyksta nuolat, „Vostok“ daro įspūdį. Eksperto teigimu, šios pratybos trunka itin ilgai, o dalyvių taip gausu, kad primena didžiausius sovietinės kariuomenės mokymus.
Visoje Rusijoje įvairaus masto pratybose ir kariniuose veiksmuose Ukrainoje iš viso dabar dalyvauja per 200 tūkst. karių ir keli tūkstančiai kovinių mašinų, keli šimtai lėktuvų ir sraigtasparnių, apie šimtas laivų.
„Rusijos kariuomenės aktyvumas siejasi ir su rugsėjo 18 dieną pasirodžiusia informacija apie būsimąjį 2015–2017 metų Rusijos biudžetą, iš kurio aiškėja, kad net ir gerokai lėtėjant ekonomikai išlaidos karinėms reikmėms yra nekvestionuojamas Rusijos finansinės politikos prioritetas“, – tvirtina A.Wilkas.
Tai, kad Rusijos kariuomenė yra vis aktyvesnė, o išlaidos kariniams tikslams auga, lydi ir informacinė kampanija, skelbianti, kad Rusija privalo gintis nuo Vakarų agresijos.
Mažesnė blogybė – Ukrainos pavergimas
Analizės autorius teigia, kad artimiausioje perspektyvoje svarbiausias demonstruojamos Rusijos jėgos tikslas yra priversti Vakarus toliau daryti nuolaidas dėl Ukrainos ir tokiu būdu įtvirtinti Rusijos Federacijos kaip imperijos pozicijas.
Bet turint omeny visą šiai sričiai skiriamą dėmesį ir išlaidas, aiškėja, kad toks valstybės militarizavimas reiškia tik viena – pasiruošimas karui gali turėti labai rimtas pasekmes.
Rytų studijų centro ekspertas pastebi, kad Kremliaus įsukta karinė karuselė jau pasiekė tokį lygį, kai kelio atgal nėra. Todėl, anot A.Wilko, geriausia išeitis gali būti, jei Rusija pavergs visą Ukrainą, blogiausia – Maskva pradės kur kas didesnį karą, nei buvo 2008 metais Gruzijoje ar dabar Ukrainoje.
A.Wilkas taip pat pastebi, kad mažiausiai nuo 2007 metų Rusija pamažu, bet nuolat militarizuoja savo šalį ir čia kalbama ne tik apie karines pajėgas, bet taip pat ir apie ekonomiką, visuomenę ir politinius aspektus.
Kelio atgal nėra?
„Vis teisingesnė atrodo tezė, kad įsukta pastaraisiais metais karinė karuselė Rusijoje jau pasiekė kritinį tašką, iš kur nebėra kelio atgal, arba labai artėja link jo. O Maskvoje valdanti grupė didele dalimi pati tapo savo politikos įkaite“, – aiškina A.Wilkas.
Jo teigimu, esant dabartinei vidaus ir tarptautinei situacijai Rusijos siekiai suaktyvinti kariuomenės veiksmus ir išlaidas karinėms reikmėms bus sunkiai sustabdomi nepasiekus užsibrėžtų tikslų. Paprasčiausias ir mažiausiai aukų reikalaujantis atrodo Ukrainos pavergimas.
Vis dėlto A.Wilkas neatmeta, kad Rusija turi kitų tikslų – tarkim, pradėti didelį karą. Su kuo – autorius neatsako.
