Krašto apsaugos ministerija dar ketvirtadienį skelbė, kad bendra pasirašomos sutarties vertė – apie 180 mln. litų. Į šią kainą yra įskaičiuotas trijų sraigtasparnių įsigijimas, visa reikalinga įranga, pilotų ir šiuos sraigtasparnius aptarnaujančio personalo mokymas, 3 metų garantinis aptarnavimas.
Su šiais sraigtasparniais kariuomenė vykdys aplinkos monitoringo ir kontrolės užduotis iš oro, taip pat gelbėjimo ir paieškos užduotis: padės ieškoti jūroje dingusių žmonių, skubės gesinti gaisrų, perskraidinti ligonius, organus transplantacijai, teiks pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais, kt.
„Noriu pasidžiaugti, kad dabartinė Lietuvos Vyriausybė surado galimybę finansuoti ir užtikrinti visai Lietuvai gyvybiškai svarbią valstybinę paieškos ir gelbėjimo funkciją. Būtent šiai funkcijai bei aplinkos monitoringui ir kontrolei vykdyti bus skirti nauji vakarietiški sraigtasparniai, kurie pakeis šiuo metu gelbėjimo ir paieškos funkcijai naudojamus rusiškos gamybos sraigtasparnius, kurių skraidymo resursai baigiasi artimiausiais metais. Todėl šiandien pasirašydami sutartį užtikriname, kad ir ateityje Lietuvos kariuomenė galės padėti gelbstint žmonių gyvybes ir skubiai reaguoti į įvairias krizes ateityje,“ – sutarties pasirašymo ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras M.Velička.
Vien per 2010 – 2013 metus Lietuvos karinės oro pajėgos atliko daugiau nei 40 tokių paieškos ir gelbėjimo operacijų. Pavyzdžiui, šių metų spalio 12 d. į pagalbą pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį buvo išgelbėti į nelaimę Baltijos jūroje patekę keturi Lietuvos žvejai.
Planuojama, kad pirmasis sraigtasparnis Lietuvos kariuomenę pasieks 2015 m. rudenį.
Aplinkos monitoringo ir gelbėjimo ir paieškos darbams vykdyti bus įsigyti trys civilinės modifikacijos šiuolaikiški tinkamai sukomplektuoti vidutinės klasės sraigtasparniai. Jie laipsniškai pakeis šiuo metu šiai funkcijai naudojamus šešis Rusijos gamybos Mi-8 tipo sraigtasparnius.
Iki 2017 m. bus atsisakyta trijų sraigtasparnių, vėliau – dar trijų. Jeigu šiais metais nebūtų pradėtas naujų sraigtasparnių įsigijimas, nuo 2016 m. Lietuvos kariuomenė nebūtų galėjusi visa apimtimi vykdyti valstybinės paieškos ir gelbėjimo funkcijos.
Vyriausybė dar pavasarį peržiūrėjo Europos Sąjungos finansavimą ir ten, kur įmanoma, paspartino projektų vykdymą, o ten, kur projektai buvo užstrigę ar nepateikti, lėšas skubos tvarka perskirstė. Dalis tokių lėšų buvo skirta Aplinkos ministerijos programai „Aplinkos monitoringas ir prevencijos stiprinimas“, kuri numato ir sraigtasparnių įsigijimą
Lietuva nėra pirmoji ES valstybė, kuri ES lėšas panaudoja sraigtasparniams įsigyti. Tokiu būdu sraigtasparnius yra nusipirkusi Ispanija, kitos ES šalys. Taupydamos lėšas ir siekdamos ekonominio poveikio daugelis Europos šalių laikosi praktikos įsigyti dvigubos paskirties prekių, kurios gali būti naudojamos kariniams ir civiliniams tikslams.
Apie sraigtasparnius AS 365 „Dauphin“ ir Lietuvos KOP gelbėjimo operacijas
Sraigtasparniai AS 365 „Dauphin“ pasižymi aukščiausiomis technologinėmis ir panaudojimo galimybėmis, yra greiti, galingi ir didelius atstumus įveikti pajėgūs orlaiviai.
Pagrindiniai sraigtasparnių techniniai duomenys: Du turboreaktyviniai varikliai; Maksimalus kėlimo svoris – 4 tūkst. 300 kg.; Keliamas krovinys – iki 1 tūkst. 600 kg.; Maksimalus greitis – 287 km/val.; Kilimo sparta – 6,7 m/s; Skridimo nuotolis – apie 900 km; Įgula – 2 pilotai; Keleivių pervežimas – iki 12.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai visą parą ir visus metus budi Paieškos ir gelbėjimo postuose Nemirsetoje ir Fredoje ir yra pasiruošę nedelsiant suteikti pagalbą Lietuvos žmonėms teikiant įvairią pagalbą: gesinant gaisrus, pergabenant ligonius, donorus, gelbstint skęstančius, ieškant pasiklydusius žmones ir t.t.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos donorų organų transportavimą atlieka pagal 2001 m. birželio 15 d. pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio transplantacijos biuro bendradarbiavimo sutartį. Tų pačių metų liepos 4 d. sutartis dėl organų transportavimo pasirašyta su Respublikiniu rekonstrukcijos ir mikrochirurgijos centru.
Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai taip pat reikalingi ir NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
Nuo 1994 m., kai gelbėjimo ir paieškos funkcija buvo pavesta Krašto apsaugos ministerijai kariuomenės sraigtasparniai buvo pasitelkti šiems darbams (kartais) : Gaisrų gesinimui – 11; Ligonių skubiam pergabenimui – 34 ; Donorų organams gabenti – 45; Skęstančiųjų jūroje (mariose) gelbėjimui – 47; Kitiems pagalbos civilinėms institucijoms atvejams – 60.
Per visą tą laikotarpį išgelbėta apie 170 žmonių gyvybių.
Vien per 2010-2013 metus atlikta apie 40 paieškos ir gelbėjimo operacijų.
