„Dedant ant svarstyklių, ko netekome ir ką gavome, matau daugiau pliusų. Daug gauta, daug pasiekta. Tai buvo neįkainojami dalykai“, – trečiadienį Seime vykstančioje konferencijoje „Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atkūrimo grupė Afganistane: misija baigta“ teigė jis.
Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG) mūsų šalis ėmė vadovauti 2005-aisiais, praėjus vos metams, kai įstojome į NATO. Tarptautinėje saugumo palaikymo pajėgų (angl. International security assistance force, ISAF) operacijoje dalyvavo pusšimtis šalių, tačiau tik 14 vadovavo provincijos atkūrimo grupėms. Lietuva buvo mažiausia iš jų.
A.Pociaus teigimu, tai buvo ne tik mūsų šalies įvertinimas, bet ir rimtas iššūkis, kurį temdė prisiminimai apie sovietų karą Afganistane praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.
A.Pocius: "Lietuva ir Afganistanas buvo okupuoti Sovietų Sąjungos. Šis ryšys dažnai lėmė, kad mūsų karių bendravimas būdavo sklandus, šiltas ir rezultatyvus."
„Aname kare žuvo 98 kariai, šimtai grįžo sužeistų, kai kurie liko neįgaliais. Žinodami tuos skaičius, tiek politinė vadovybė, tiek karininkai, kurie tuo metu buvo prie kariuomenės vairo, tuometis kariuomenės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus, per karą su sovietais ten kariavęs ir žinojęs aplinkybes bei situaciją, vis dėlto pasiūlė prisidėti prie taikos pasaulyje.
Jei jau esame NATO nariai, turime įnešti savo indėlį. Kariai turi ne tik treniruotis, ruoštis pratyboms, bet ir realiai pajusti kovines situacijas. Sprendimai buvo nelengvi, bet jais šiandien džiaugiuosi.“
Nuo 2005 m. birželio šioje misijoje dalyvavo 17 karių pamainų po maždaug 150 žmonių, iš viso – per 2,5 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija PAG veiklai skyrė 307 mln. litų.
Misija, įgyvendinta kartu su Danija, Gruzija, Islandija, Japonija, JAV, Kroatija ir Ukraina, padėjo Afganistano valdžiai plėsti įtaką Goro provincijoje, užtikrino provincijos saugumą, sudarė sąlygas įgyvendinti ūkio ir infrastruktūros projektus.
Kaip pasakojo generolas, Gore lietuvių laukė neįprasti išbandymai: nepalankios klimato sąlygos, prasta infrastruktūra, logistiniai iššūkiais ir menkas saugumas. PAG misija dėl kompleksiškumo, apimties, tarptautiškumo ir vadovaujamos pozicijos skyrėsi nuo iki tol vykdytų operacijų.
A.Pociaus žodžiais, karių žinios ir patirtis buvo naudingos, Goro provincijoje užtikrinant saugumą ir rengiant vietos pajėgas. Lietuva ne tik žinojo, ką reiškia nuo nulio atkurti savo ginkluotąsias pajėgas ir per trumpą laiką pasiekti stipriausio pasaulyje karinio-politinio Aljanso standartus.
Mus su Afganistanu siejo bendra praeitis: „Tiek Lietuva, tiek Afganistanas buvo okupuoti bendro priešo – Sovietų Sąjungos. Šis ryšys dažnai lėmė, kad mūsų karių bendravimas su vietos bendruomenės lyderiais būdavo sklandus, šiltas ir rezultatyvus. Mūsų kariai galėjo puikiai suprasti afganistaniečių lūkesčius, o tai labai padėjo vykdyti misiją.“
Pasak generolo, PAG misija kiekvienam kariui suteikė individualios patirties, o kariuomenei – operacinės ir tokių misijų organizavimo, palaikymo bei vykdymo patirties, sustiprino skirtingų šalių karių gebėjimą veikti kartu.
Vadas pažėrė ir skaičių apie karių išvedimą iš Goro. Iš provincijos buvo išgabenta 422 tonos įrangos. Tam buvo surengti 38 skrydžiai ir penki konvojai žeme. 57 transporto priemonės buvo perduotos kitiems Afganistane veiklą tęsiantiems Lietuvos kariuomenės padaliniams. Kariuomenės transporto lėktuvai „Spartan“ į Afganistaną skrido daugiau nei 90 kartų – jais buvo gabenami kariai ir įvairi įranga, o šalyje atliko šimtus skrydžių.
„Dabar jau galime pasakyti: „Viskas! Užduotis įvykdyta!“, – teigė A.Pocius.
Paramos – už 17 mln. litų
Užsienio reikalų ministerija Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis Afganistane finansavo per 204 projektų, jiems buvo skirta apie 17 mln. litų. Daugiausiai paramos sulaukė socialinė apsauga ir tvari plėtra, kiek mažiau – gero valdymo ir įstatymo viršenybės sritis, švietimas, kultūros paveldo apsauga.
Viceministras Rolandas Kriščiūnas taip pat tvirtino, kad pagalba Afganistanui „nėra upė su viena kryptimi“. Anot jo, rezultatus lengva matuoti kilometrais ar apmokytų žmonių skaičiais, bet jie neišreiškia visko, ką sukuriame.
 |
| Rolandas Kriščiūnas |
Rodydamas puslapį iš tarpukario „Lietuvos aido“, pranešėjas priminė, kad dvišalis bendradarbiavimas prasidėjo ne 2005 metais. Diplomatiniai santykiai su Afganistanu buvo užmegzti dar 1930 metais, kai gruodžio 9-ąją Kaune buvo pasirašyta atitinkama sutartis.
Anot R.Kriščiūno, su mūsų parama ar mūsų iniciatyva, sulaukus kitų šalių finansavimo, Goro sostinėje Čagčarane buvo pastatytas Valstybės tarnautojų mokymo centras, kuriame mokymus jau baigė apie 800 žmonių, profesinio mokymo centras, rekonstruoti prokuratūros ir apeliacinio teismo pastatai, buvo apmokyta per 50 provincijos teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų.
View Larger Map
Naujame vaikų centre gyvena apie 200 našlaičių. Čagčarane atsirado pirma viešoji biblioteka, kuriai Lietuva padovanojo 3 tūkst. knygų dari ir puštūnų kalbomis. Be to, šiomis kalbomis buvo išleistos aštuonios lietuviškų pasakų knygelės, kurias iliustravo M.K.Čiurlionio gimnazijos moksleiviai.
Iki ateinant lietuviams provincijoje veikė 10 pirminės sveikatos priežiūros centrų, dabar jų – 56. Buvo pastatytos 22 mokyklos, kuriose jau mokėsi 4,5 tūkst. vaikų.
Gore dirbę lietuvių geologai tyrė provincijos geologinę sandarą ir perspektyvas ieškoti bei panaudoti gamtinius išteklius, o archeologai mokė vietos specialistus, kaip rūpintis kultūros paveldu, ir identifikavo apie 20 kultūros paveldo objektų, suregistruota.
