Prieš porą savaičių internete pasirodžiusi žinutė apie karines pratybas Ruklos poligone būtų niekuo neišsiskyrusi iš kitų, jei ne vienas intriguojantis sakinys apie Algirdo bataliono mokymuose pirmą kartą panaudotą bepilotį orlaivį, rinkusį žvalgybinius duomenis apie tariamą priešą.
Bepiločiai orlaiviai įvairių šalių kariuomenių arsenaluose jau seniai nieko nestebina. Įdomiausia žinios dalis buvo tai, kad orlaivį „sukonstravo, atsivežė ir ir mokymų metu valdė“ trys studentai – du Lietuvos karo akademijos kariūnai ir jų draugas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Pasidarė smalsu, ką tokio sukonstravo studentai, sugebėję nustebinti daug įvairios technikos mačiusius kariškius? Lietuva maža, reikiamam žmogui surasti paprastai daug laiko neprireikia.
Praėjus kelioms dienoms po intriguojančios žinutės pasirodymo, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ketvirtakursis Gražvydas Bajarūnas ir penktakursis Ugnius Ragauskas kartu su Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktoriumi Domantu Bruču Karo akademijos stadione man jau demonstravo kariškius sužavėjusio orlaivio galimybes.
Savos gamybos „Google maps“
 |
| Nuotrauka iš bepiločio orlaivio/Pajūrio fotožemėlapio fragmentas |
Į ranką paėmęs nedidelį lėktuvėlį, G.Bajarūnas švystelėjo jį į orą, pasigirdo vos girdimas zyzimas ir orlaivis nuskriejo aukštyn. D.Bručas dar kelias sekundes pajunginėjo rankose laikytą valdymo pultą ir visi trys visai nekreipdami dėmesio į aukštai danguje ratus sukantį vos įžiūrimą taškelį, pasuko stovinčio automobilio link.
Po kiek laiko Ugnius Ragauskas palinko prie automobilyje palikto kompiuterio.
„Mūsų orlaivis visiškai valdomas kompiuteriu. Juo keičiama skrydžio kryptis, aukštis“, – pasakojo Ugnius.
 |
| Nuotrauka iš bepiločio orlaivio/Fotožemėlapio fragmentas |
Tolesnę savo tarnybą abu studentai sieja su aviacija. Ugnius – būsimasis pilotas, Gražvydas – orlaivių mechanikas. Domantas – jų buvęs dėstytojas.
„Viskas taip ir prasidėjo – vienam reikėjo rašyti bakalauro darbą, kitam – magistro. Iškilo klausimas – kokią temą sugalvoti baigiamajam darbui? Pradėjome domėtis bepiločiais orlaiviais. Vasarą pradėjom dirbti. Žiūrime – įdomu, gerai sekasi. Ir praktinę dalį lengva daryti. O vėliau pagalvojom, kad būtų labai gerai ir kažkur visą tai pritaikyti“, – pasakojo Ugnius ir Gražvydas.
Bepiločių orlaivių temą kariūnams pasiūlęs D.Bručas šių aparatų praktiniu pritaikymu domėjosi jau anksčiau – pirmiausia dėl galimybės operatyviai gauti foto žemėlapius iš oro. Iš oro kruopščiai nufotografavus vietovę, vėliau nuotraukos su specialia programine įranga tiksliai sujungiamos į vientisą vaizdą. Gaunasi tarsi savos gamybos „Google maps“.
„Visų pirma, tai yra gana operatyvu. Tokį didelės rezoliucijos žemėlapį galima turėti jau po kelių valandų. Nors iš pradžių visas projektas buvo kuriamas ir tobulinamas civilinėms reikmėms, vėliau taip gavosi, kad prisijungus kariūnams, juo susidomėjo ir kariškiai. Dabar kariūnai jau yra vieni aktyviausi šio darbo tobulintojai“, – sakė Domantas.
Jau penktas modelis
 |
| Nuotrauka iš bepiločio orlaivio/Bepiločio orlaivio nufotografuotas Lietuvos karo akademijos stadionas |
Kariūnų valdomas bepilotis orlaivis skrenda beveik be garso. „Jei nežinai, ko klausyti, tai ir neišgirsi. Mieste jo visai nesigirdi, o laukuose, gerai įsiklausius, jį galima išgirsti. Bet reikia žinoti, kad turi klausytis“, – juokėsi Domantas.
Lėktuvėlis pagamintas iš lengvai prieinamų ir be vargo gaunamų medžiagų. Valdymui ar nuotraukų tvarkymui naudojama atviro kodo programinė įranga. Orlaivis gali skristi ir būti lengvai valdomas 10 km spinduliu. Nuskristų ir toliau, tačiau jo valdymas tuomet labai priklausytų nuo oro sąlygų.
 |
| Nuotrauka iš bepiločio orlaivio/Bepiločio orlaivio nufotografuoti Žirmūnai, šioje upės pusėje - Antakalnis |
„Pagrindinė problema – radijo dažniai. Mes naudojam civiliams prieinamus dažnius. Tai šiek tiek apsunkina projekto plėtrą, nes, pavyzdžiui, aukšti dažniai, esant prastam orui, „lūžta“. Tik dažnių problema stabdo tiesioginio vaizdo perdavimą iš orlaivio į kompiuterio ekraną. Dabar mes nuotraukas iš fotoaparato turime persikrauti lėktuvui nusileidus. Jei
turėtume tinkamą galingą dažnį, iš orlaivio būtų galima filmuoti ir vaizdą tiesiogiai perdavinėti dideliais atstumais. Nes akivaizdu, kad kariškiams operatyvumas yra labai svarbu“, – pasakojo Domantas.
Anot Ugniaus, dabar naudojamas orlaivis, kurį kariūnai su buvusiu dėstytoju vadina „Sparnu“, jiems yra ne pirmasis. Tai jau penktas modelis, kurį tobulina studentai. Būsimasis pilotas kompiuterio ekrane rodo kitų naudotų bepiločių lėktuvų nuotraukas ir brėžinius.
Tarp jų ir gana didelį lėktuvą, kuris kariūnams garantavo pergalę pernai vykusiame „Oro taikinių“ konkurse. Kompiuteryje taip pat pasirodo ir dar vieno būsimo orlaivio kontūrai.
Bepiločio surinkta informacija privertė keisti planus
 |
| Nuotrauka iš bepiločio orlaivio/Bepiločio orlaivio nufotografuotas Tuskulėnų rimties parkas Žirmūnuose, Vilnius |
„Karyboje principas paprastas – laimi tas, kas per trumpiausią laiką su turima informacija sugeba priimti ne tobulus, bet teisingus ir savalaikius sprendimus. Vykdant vietovės ir priešo analizę, dažnai tenka vadovautis prielaidomis, o šio bepiločio aparato dėka išsikeltas prielaidas galėjome paversti faktais. Šis aparatas sudarė sąlygas per trumpą laiką gauti detalią žvalgybinę informaciją, kuri būrių ir skyrių vadams padėjo laiku priimti sprendimus, sėkmingai vykdant iškeltas užduotis – žvalgybą ir pasalas“, – sakė kariūnų valdomo bepiločio orlaivio gautą informaciją pratybose galėjęs įvertinti Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono II mechanizuotosios pėstininkų kuopos vadas kpt. Darius Žūkas.
Karininkas tvirtino, kad bepiločio aparato panaudojimas per pratybas buvo labai naudinga patirtis visiems mokymų dalyviams. Visų pirma, Algirdo batalione tai buvo pirmos pratybos, kuriose buvo naudojamas toks žvalgybinės informacijos rinkimo metodas. Kuopos valdymo grupė ir štabo karininkai buvo ne tik supažindinti su bepiločio aparato galimybėmis, kurios leidžia informaciją rinkti bei analizuoti ir dieną, ir naktį. Jie gavo ir realią reikalingą žvalgybinę informaciją.
 |
| Nuotrauka iš bepiločio orlaivio/Per pratybas daryta žvalgybinė nuotrauka |
„Lietuvos karo akademijos kariūnai nustatė tikslias objektų, kuriose buvo išsidėstę priešo kariai, vietas ir pateikė detalias jų nuotraukas“, – sakė kpt. D.Žūkas.
Patys kariūnai pasakojo, kad kiekviena jų daroma nuotrauka yra su koordinačių nuorodomis. Todėl kariškiai gauna itin tikslią informaciją.
Kartais itin tiksli informacija net sukuria kurioziškų situacijų. Ugnius prisiminė dar rudenį vykusias pratybas, per kurias kariams buvo pateikti detalūs vietovės, kurioje turėjo vykti pratybos, fotožemėlapiai, padaryti iš kariūnų valdomo orlaivio. Kurį laiką akivaizdžiai sutrikę kariai tylėjo,o vėliau prasitarė, kad kai kuriuos pratybų planus teks keisti. Mat paaiškėjo, kad jų turimi žemėlapiai yra pasenę, vietovė, kurią išvydo iš bepiločio orlaivio padarytuose fotožemėlapiuose, smarkiai pasikeitusi.
Žinia plinta greitai
 |
| Ugnius Ragauskas (kairėje) ir Domantas Bručas |
„Šitas „sparnas“ išgarsino mus. Bet iš tiesų tai prie projekto dirba gana daug žmonių – ir kariūnų, ir civilių“, – tikino Ugnius.
Jam antrinantis Domantas juokėsi, kad jis net negali apibrėžti, kiek tiksliai žmonių jau prisidėjo prie bepiločių orlaivių tobulinimo Lietuvoje.
„Iš tiesų tai yra gerai, kad tokia „makalynė“ vyksta. Mes nežinom, ko iš tiesų reikia kariškiams. O kariškiai nežino, ką galima ir ką įmanoma padaryti. Būna, nuvažiuoji į pratybas, jie sako, kad reikia to ar ano. Tada galvoji – juk iš tiesų galima kažką patobulinti, kažką pakeisti. Bendrai dirbant, atsiranda tarpusavio supratimas“, – sakė Domantas.
 |
| Gražvydas Bajarūnas su bepiločiu orlaiviu |
Ar kariuomenė į savo arsenalą kada nors priims oficialiam naudojimui kariūnų tobulinamas skraidykles, vaikinai nežino. Tuo tarpu Domantas tvirtino, kad jei būtų nuspręsta pirkti Lietuvoje pagamintas skraidykles, tai būtų visų pirma žymiai pigiau, nei įsigyti jų užsienyje.
Nors bepilotėmis skraidyklėmis domisi civilinės institucijos, privačios bendrovės, orlaiviai jau buvo pristatyti ir pasieniečiams, Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kpt. Skomantas Povilionis sakė negalintis atsakyti į klausimą, ar kariuomenė pirktų kariūnų valdomus bepiločius orlaivius. Pasak kpt. S.Povilionio, ginkluotės ir įrangos pirkimas kariuomenės reikmėms yra ilgas procesas.
„Šiuolaikinė ginkluotė Lietuvos kariuomenėje įdiegiama pagal planavimo pajėgumais nustatomus prioritetus ir vadovybės patvirtintus planus. Šie prioritetiniai planai atitinka kariuomenei keliamas užduotis ir plėtojami bei įgyvendinami atsižvelgiant į kariuomenei skiriamus išteklius. Priemonių, įrangos ir ginkluotės įdiegimo planai tvirtinami ministro įsakymais ir įgyvendinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Kiekvieno pajėgumo ar atskiros priemonės įdiegimui atliekamas viešas, skaidrus ir konkurencingas įsigijimo procesas su išimtimis, kai pirkimus riboja valstybės paslapčių įstatymo reikalavimai. Dalyvauti įsigijimo procese gali ir Lietuvos, ir tarptautinės įmonės, kurios geba išpildyti kvalifikacinius ir techninius reikalavimus bei pateikia efektyviausią arba finansiškai naudingiausią pasiūlymą“, – teigė kariuomenės vado atstovas.
Tuo tarpu tarp atskirų kariuomenės dalinių žinia apie kariūnų valdomus bepiločius orlaivius ir jų galimybes sklinda kone šviesos greičiu. Ugnius su Gražvydu jau sulaukė skambučio iš kariškių, baigiančių ruoštis misijai į Afganistaną. Provincijos atkūrimo grupės kariai kariūnams siūlo kartu sudalyvauti pratybose, imituojančiose situacijas Goro provincijoje.
Dar šį mėnesį skraidyklę ir jos galimybes plačiajai visuomenei planuojama pristatyti atvirų durų dienose Lietuvos karo akademijoje.
Žengia Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio pėdomis
Aviatorius ir žurnalistas Edmundas Ganusauskas pripažįsta, kad talentingi jauni žmonės neabejotinai tęsia garbingas tarpukario Lietuvos aviacijos inovatorių ir konstruktorių tradicijas.
Mes nežinom, ko iš tiesų reikia kariškiams. O kariškiai nežino, ką galima ir ką įmanoma padaryti. Bendrai dirbant, atsiranda tarpusavio supratimas
„Nesvarbu, kad šių jaunų žmonių sukurti ir tobulinami orlaiviai yra bepiločiai. Viskas eina į priekį, tad šiuo metu pilotų ne tiek daug ir reikia“, – juokauja žurnalistas.
E.Ganusauskas sako, kad tarpukario Lietuvos aviacijoje ypač išsiskyrė du talentingi konstruktoriai. Tai Jurgis Dobkevičius (1900–1926) ir Antanas Gustaitis (1898–1941).
„Galima drąsiai sakyti, kad abu buvo lygiaverčiai Vakarų Europos konstruktoriams. Tiesa J.Dobkevičius reiškėsi trumpiau. Jis sukūrė tris orlaivių konstrukcijas ir žuvo bandymas savo trečią lėktuvą „Dobi – III“. Tačiau jis buvo labai progresyvus konstruktorius, jo orlaivių aerodinaminės formos dvelkė naujomis idėjomis. Tuo tarpu A.Gustaitis spėjo padaryti daug daugiau“, – sako E.Ganusauskas.
A.Gustaitis, kaip ir J.Dobkevičius, mokėsi Paryžiuje. Tai buvo nepaprastos erudicijos žmogus, mokėjo bent penkias kalbas. Jį, kartu su J.Dopkevičiumi, buvo galima užtikti valgykloje, iš atminties žaidžiančius šachmatais.
„Manau, kad tai buvo lygiavertė asmenybė Steponui Dariui. Nė kiek jam nenusileidžianti. Jo pirmasis sukurtas lėktuvėlis ANBO I (šifruojasi, kaip „Antanas Nori Būti Ore“, – red. past.) buvo visai nedidelis. Su šiuo lėktuvėliu jis skraidydavo į gimtinę prie Marijampolės, o nusileidęs pievoje, laikydavo jį daržinėje, – pasakoja E.Ganusauskas. – A.Gustaičio ketvirta konstrukcija, jo ANBO IV, jau tais laikais buvo tobulas lėktuvas. A.Gustaitis vadovavo trijų orlaivių ANBO IV eskadrilei, apskridusiai aplink Europą ir aplankiusiai daugiau kaip dešimt žemyno sostinių. Šis orlaivis buvo pripažintas kaip tikrai geras lėktuvas“.
Vėliau A.Gustaitis sukūrė dar kelias ANBO modifikacijas. Paskutinis jo kūrinys buvo ANBO VIII – labai modernus lengvasis bombonešis. Šį orlaivį jo kūrėjas dar iki sovietų okupacijos spėjo pats išbandyti ore.
„Paskui viską perėmė rusai ir viskas baigėsi. Jie viską sudaužė ir sunaikino. Pats A.Gustaitis yra pasakęs: „Kaip jie viską niekina, kokie idiotai, net nepasinaudoja tuo, kas taip vertinga“. Viskas buvo sunaikinta ir palikta patvory“ , – sako E.Ganusauskas.
Lietuvos karo aviatoriai, pasak žurnalisto, buvo įsigiję 122 A.Gustaičio konstrukcijos orlaivių. Nors Lietuvos kariuomenė turėjo itališkų, prancūziškų ar angliškų lėktuvų, bent pusė kariuomenės orlaivių buvo sukurta A.Gustaičio ir surinkta Kauno aviacijos dirbtuvėse.
„Tai buvo tikrai geras lygis“, – teigia aviatorius ir žurnalistas E.Ganusauskas.
