 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Pratybų „Atvira dvasia“ vadovas komandoras Giedrius Premeneckas |
„Minos dar kelia realų pavojų, ypatingai vykdomiems dugno darbams, komunikacijų klojimui, elektros kabelio iš Švedijos į Lietuvą klojimo darbams, žvejams“, – sakė pratybų „Atvira dvasia“ vadovas komandoras Giedrius Premeneckas.
Dalis nenukenksmintų, jūros dugne esančių minų yra nesuirusios, jų sprogstama medžiaga aktyvi. Tokios jūrinės minos kelia pavojų laivybai, ypač žvejybos laivams, žvejojantiems dugniniais tinklais, besiinkaruojantiems ar dugno kasimo darbus atliekantiems laivams.
Prieš kelerius metus Belgijoje žvejai tinklais ištraukė ir miną, jai sprogus žuvo ne vienas žmogus. Tokių istorijų yra buvę ir Vokietijoje bei kitose šalyse.
Tūkstančiai minų ir sprogmenų
Anot G.Premenecko, duomenys, kiek jūroje gali būti sprogmenų ir minų, itin skirtingi, nes ne visos šalys, dalyvavusios dviejuose pasauliniuose karuose, atveria savo archyvus. Gana atvirai duomenis teikia Vokietija.
Būna, kad rajonas paskelbtas švarus, o vėl išplaunama mina. Jos išplaunamos ir į pajūrį, nes jūroje judėjimas vyksta nuolat, - sakė pratybų vadovas.
„Pagal turimą informaciją, Baltijos jūroje gali būti apie 80 tūkstančių vienetų nerastų minų ir sprogmenų. Didžiausios koncentracijos zonos – prieigos prie uostų ties Klaipėda, Liepoja, Ryga, Talinu, kur buvo statomos minos“, – pasakojo G.Premeneckas.
Šių pratybų metu planuojama išžvalgyti apie 50-60 kvadratinių kilometrų teritoriją.
„Rajonas parenkamas atsižvelgiant į turimą istorinę medžiagą, tyrinėjami minų pastatymo planai. Didžiausi pajėgumai skiriami ten, kur tikėtina didžiausia koncentracija“, – teigė pratybų vadovas.
Jo teigimu, turimi duomenys, kur gali būti minų ir sprogmenų, nėra visiškai tikslūs, mat praėjęs nemažas laiko tarpas, patobulėjusios navigacijos galimybės. Be to, svarbu įvertinti, jog minos jūros dugne veikiamos srovių ir bangavimo juda.
„Būna, kad rajonas paskelbtas švarus, o vėl išplaunama mina. Jos išplaunamos ir į pajūrį, nes jūroje judėjimas vyksta nuolat, tad tai reikalauja nuolatinio mūsų darbo“, – teigė karininkas.
Galimos minos aptinkamos sonarų pagalba. Įranga nustato objektą, o išsiaiškinti, ar tai akmuo, ar iš tiesų pavojinga mina padeda robotas, kuris siunčiamas prie radinio. Robotui nufilmavus objektą, pagal laivui iškart atsiunčiamą nuotrauką nusprendžiama, koks tai radinys. Išsiaiškinus, kad tai mina, robotas prie objekto palieka sprogdinimo užtaisą ir ši iškart sunaikinama.
Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje yra tikėtinos cheminio ginklo vietos, tačiau archyvinė medžiaga nėra tiksli ir iki šiol operacijų metu jo lokalizuoti nepavyko.
Tikisi mokslinių radinių
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Prof.Vladas Žulkus |
Šiemet pratybose dalyvauja ir du civiliniai laivai – Klaipėdos universiteto (KU) tyrimų mokomasis laivas „Brabander“ ir Lietuvos saugios laivybos administracijos laivas „Varūna“.
Anot KU istorijos profesoriaus Vlado Žulkas, universiteto laivas povandeninių objektų ieško ne pirmus metus.
„Mums paskirtas rajonas, buvęs minų rajonas šalia Lietuvos-Rusijos sienos. Tai labai įdomus rajonas moksline prasme, nes prieš 10 tūkst. metų ten buvo Nemuno paleodelta, galima tikėtis išlikusių povandeninio kraštovaizdžio liekanų. Mūsų mokslo interesai ir kariškių interesai sutampa“, – sakė profesorius. Jis neatmetė galimybės, kad pratybų metu gali būti aptikta senų laivų ar senųjų krantų liekanų.
„Tame rajone yra 32-42 m gyliai, išžvalgius sonaru tam tikrą plotą, mūsų narų grupė gali panirti po vandeniu, apžiūrėti rastus objektus. Jei identifikuosime, kad objektas turi mokslinės reikšmės, senųjų krantų liekanos ar kažkas tokio, tai bus mūsų mokslo objektas. Povandeniniame miške gali būti ir minų, mes nesame ekspertai, mūsų tikslas surasti objektus ir perduoti informaciją operacijos vadovybei“, – kalbėjo V.Žulkus.
Pratybos „Atvira dvasia“ Lietuvos vandenyse rotacijos principu vyksta kas trejus metus. Nuo 1997 metų Lietuvos vandenyse buvo aptikta ir nukenksminta apie 150 minų ir sprogmenų. Nors pratybų mastas didelis, paskutiniųjų pratybų metu pavojingų radinių aptinkama vis mažiau, vos keli vienetai minų ar sprogmenų. Anot V.Žulkaus, aptikimas nėra toks lengvas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Rezultatai skaičiais nėra dideli, bet tai nelengva operacija ir svarbiausia, kad ji vyksta sistemiškai, nes tai susiję su saugia laivyba“, – sakė V.Žulkus.
Klaipėdos Kruizinių laivų terminale išsirikiavę laivai jau pasirengę būsimoms pratyboms. Šeštadienį ir sekmadienį NATO šalių laivus gali apžiūrėti ir miestiečiai bei svečiai. Šeštadienį – 14-17 val., o sekmadienį – 13-17 val.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Pratyboms pasirengę laivai. |
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Povandeninis robotas |
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Pratyboms pasirengę laivai. |
