Kalbėdamas apie praėjusių metų veiklą ministras J.Olekas pabrėžė, jog šiais metais pavyko sustabdyti gynybos finansavimo mažėjimą, kuris per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiekęs kritinę ribą – 0,77 proc. nuo BVP. 2013 m., lyginant su 2012 m., gynybos biudžetas padidėjo 57,4 mln. Lt, 2014 m. palyginti su 2013 m. didėja 55,9 mln. Pasak ministro, kasmet tolygiai planuojama didinti finansavimą krašto apsaugai, kad iki 2016 m. būtų pasiektas 1 proc. BVP.
Daugiausia lėšų ginklams
Nuo šių metų gruodžio 1 d. padidinti mažiausiai uždirbančių jaunesniojo eilinio ar jaunesniojo jūreivio laipsnį turinčių karių tarnybiniai atlyginimai. Tam pasak ministro, 2014 m. biudžete skiriama apie 0,5 mln. Lt.
Kitais metais papildomi asignavimai bus skiriami išlaidoms NATO oro policijos funkcijos tęstinumui užtikrinti, budėjimui NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgose, karių aprūpinimui apranga ir koviniam rengimui gerinti. Daugiau lėšų bus skiriama ginklams ir karinei įrangai įsigyti. Toliau bus tęsiama oro erdvės stebėjimo sistemos plėtra, Sausumos pajėgų aprūpinimas modernia ginkluote ir įranga.
Ministras pasidžiaugė, kad nuo šių metų gruodžio 1 d. padidinti mažiausiai uždirbančių jaunesniojo eilinio ar jaunesniojo jūreivio laipsnį turinčių karių tarnybiniai atlyginimai. Tam pasak ministro, 2014 m. biudžete skiriama apie 0,5 mln. Lt.
Tarptautinių įsipareigojimų srityje ministras J. Olekas paminėjo vieną iš svarbiausių ir sėkmingai įvykdytų uždavinių – 2005 m. pradėtą ir šių metų vasaros pabaigoje užbaigtą vadovavimą NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų Goro provincijos atkūrimo grupei. Ši misija Lietuvos kariuomenei suteikė neįkainojamos veikimo kartu su sąjungininkais patirties, kuri pravers rengiantis valstybės gynybai ir ateityje dalyvaujant tarptautinėse operacijose. Ministras pažymėjo, kad operacijos Afganistane pabaiga taip pat žymi besikeičiantį tarptautinių įsipareigojimų pobūdį. NATO planuoja aktyvių pratybų ciklą, pratybose dalyvaus ir Lietuva, siekdama išlaikyti įgytą patirtį ir sąveikumą su sąjungininkais.
Antipiratinė operacija
Šias metai Lietuva aktyviai įsijungė į ES karines operacijas ir mokymo misijas, išsiųsdama laivų apsaugos grupę į antipiratinę operaciją ATALANTA prie Somalio krantų ir karinius instruktorius į ES mokymo misiją Malyje.
Lietuva taip pat aktyviai remia Europos Sąjungos iniciatyvas bendrojoje saugumo ir gynybos politikoje, todėl 2013 metai aktyviai dalyvauta ES operacijose. Šias metai Lietuva aktyviai įsijungė į ES karines operacijas ir mokymo misijas, išsiųsdama laivų apsaugos grupę į antipiratinę operaciją ATALANTA prie Somalio krantų ir karinius instruktorius į ES mokymo misiją Malyje. Lietuvos karių kuopa šį pusmetį budi ir ES greitojo reagavimo pajėgose – Jungtinės Karalystės vadovaujamoje ES kovinėje grupėje. Todėl Lietuvos indėlis į ES saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimą šį semestrą buvo kaip niekad didelis. 2014 ir 2015 m., atsižvelgdama į operacijos poreikius, Lietuva bus pasirengusi pakartotinai siųsti autonominę laivų apsaugos grupę ir štabo karininkus.
Ministras J.Olekas taip pat minėjo, kad šiemet Lietuva skyrė karius budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (NATO NRF) ir ES kovinėse grupėse, vykdė kitus tarptautinius įsipareigojimus. Pasak ministro, karinių pajėgumų dalyvavimas NATO NRF ir ES kovinėse grupėse ir tarptautinėse pratybose yra nediskutuotinas prioritetas, nes tik tokia veikla gali užtikrinti Lietuvos kariuomenės suderinamumą su sąjungininkais ir kariuomenės gebėjimą integruotis bendrai veiklai į aukštesniojo ešelono karinius junginius.
Energetinis ir kibernetinis saugumas
Šiais metais, ypač antrąjį pusmetį pirmininkaujant ES, buvo juntamas ypatingas „susidomėjimas“ – itin padaugėjo kibernetinių atakų ir incidentų, nukreiptų prieš Krašto apsaugos ministerijos tinklus ir svetainę.
Ministras teigė, jog sudėtine valstybės gynybos dalimi tampa ir atsakas į naujus – energetinio, kibernetinio – saugumo iššūkius. Šioje srityje nuveikta nemažai. Pavyko pasiekti, kad energetinis saugumas buvo vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Vilniuje akredituotas NATO energetinio saugumo kompetencijų centras sėkmingai baigia pirmuosius savo veiklos metus – rugsėjo mėnesį įvyko iškilmingas centro atidarymas. Šio centro pagrindinis darbas 2014 metais bus įgyvendinti energetiškai efektyvaus bataliono projektą.
Kibernetinis saugumas taip pat yra vienas iš Krašto apsaugos ministerijos prioritetų. Šiais metais, ypač antrąjį pusmetį pirmininkaujant ES, buvo juntamas ypatingas „susidomėjimas“ – itin padaugėjo kibernetinių atakų ir incidentų, nukreiptų prieš Krašto apsaugos ministerijos tinklus ir svetainę. Todėl 2013 m. toliau buvo investuota į kibernetinio saugumo priemones, dalyvauta NATO kibernetinės gynybos pratybose, stiprinamas bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje su strateginiais partneriais ir visų pirma – JAV.
Ministras taip pat minėjo apie informacinę konfrontaciją 2013 metais, kuri išliko ir buvo labiau orientuota į Lietuvos istoriją, Lietuvos narystę NATO ir pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Ministras pabrėžė, jog visuomenė, žinanti tuos, kurie ją nori paveikti, yra atsparesnė paslėptoms įtakoms ir blogiems kėslams. Todėl svarbu ugdyti žmonių pilietiškumą ir patriotizmą. Siekdami sudaryti sąlygas intensyviau ugdyti jaunų žmonių pilietines, patriotines ir tautines nuostatas, skatinti pareigą ir atsakomybę rengtis Tėvynės gynybai, 2013 m. ministerija skyrė papildomą finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet beveik trigubai išaugo vaikų, dalyvavusių Šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose, skaičius.
