Totoriai, turkiškai kalbanti ir sunitų islamą išpažįstanti tauta, 1441 metais šioje vietoje įkūrė Krymo chanatą. 1571 metais jie užėmė ir sudegino Maskvą ir nuo to laiko nuolat kariavo su Rusijos imperija, kuri apginklavo ir prieš juos nukreipė kazokus. Rusų invazija 1792-aisiais ir Krymo karas 1853-iaisiais privertė daugelį totorių bėgti iš tėvynės ir šiandien jie yra mažuma rusakalbių dominuojamoje respublikoje.
Antrojo pasaulinio karo metais, kai nedidelė bendruomenės dalis kolaboravo su vokiečių okupantais, grįžusi Stalino slaptoji policija kolektyviškai nubaudė visą totorių bendruomenę – 1944 gegužės 18 dieną jie buvo deportuoti į Sibirą arba Uzbekistaną. Į protėvių žemes daugelis jų pradėjo grįžti tik 1989 metų pradžioje ir iširus Sovietų Sąjungai – naująja totorių tėvyne tapo nepriklausoma Ukraina.
Šiandien Kryme gyvena 250 tūkst. totorių, jie sudaro 12 proc. visų gyventojų. 1939-aisiais jie sudarė 20 proc.
Šiandien Kryme gyvena 250 tūkst. totorių, jie sudaro 12 proc. visų gyventojų. 1939-aisiais jie sudarė 20 proc. Milijonas totorių asimiliavosi su turkais. Jų svoris gerokai sumažėjo Krymo visuomenėje, kur 58 proc. gyventojų sudaro rusai, o 24 proc. – ukrainiečiai.
Totoriai daugiausia gyvena miestų periferijose, pavyzdžiui, Simferopolio totorių kvartale, kurio apšiurusios gatvės gerokai skiriasi nuo gražių klasicistinių bulvarų miesto centre.
Dėl tautybės įstatymo totoriai kenčia nuo ekonominės diskriminacijos – nedarbo lygis bendruomenėje retai nukrenta žemiau kaip 60 proc. Skurdas, kultūrinės ir istorinės nuoskaudos gali tapti parako statine, galinčia bet kada sprogti.
Pastaraisiais mėnesiais totorių lyderiams reguliariai keliaujant į Kijevą, kad išreikštų paramą Maidano protestuotojams, sausio 28 dieną ir eiliniai Krymo totoriai išėjo į Simferopolio gatves, nešdami plakatus su užrašais „Krymas – Ukrainos dalis“, „Taip ES integracijai“ ir „Ne diktatūrai“.
Mes čia gyvename jau dvidešimt penkerius metus, o rusai mūsų niekada nepalaikė, pastarosiomis dienomis jie niekino Emiralį Ablajevą, Krymo muftijų. Mes nesulaukiame paramos iš valdžios, o ne vienoje istorinėje mečetėje vis dar gyvena rusai.
O praėjusį trečiadienį maždaug 5 tūkst. totorių susirinko Lenino aikštėje prie parlamento, kur mojavo Ukrainos, ES ir savo pačių vėliavomis, ragindami valdžią išlaikyti šalies teritorinį vientisumą.
Už kelių žingsnių būriavosi šimtai rusakalbių protestuotojų ir kazokų – praeities priešų – pasidabinusių Georgijaus juostomis, rusų patriotų ženklu. Jie šaukė „Krymas Rusijai“. Virš minios skriejo buteliai, buvo ir sužeistųjų. Vienas pagyvenęs vyras, ištiktas širdies smūgio, mirė.
Tarp demonstrantų reikalavimų buvo ir prašymas atstatyti istorines totorių teises Kryme. „Mes čia gyvename jau dvidešimt penkerius metus, o rusai mūsų niekada nepalaikė, pastarosiomis dienomis jie niekino Emiralį Ablajevą, Krymo muftijų. Mes nesulaukiame paramos iš valdžios, o ne vienoje istorinėje mečetėje vis dar gyvena rusai.“
Įtampa dar labiau išaugo savaitgalį, kai į Simferopolį atžygiavo automatais ginkluotos rusų pajėgos. Medžlis, Krymo totorių bendruomenei atstovaujantis organas, kurį sudaro dvylika narių, paragino šiuo pavojingu laikotarpiu totorius elgtis santūriai ir vengti provokacijų. Tačiau naktimis Simferopolyje savanorių grupės patruliuoja ir saugo mečetes.
Jei rusai ims daryti spaudimą arba suiminėti žmones, bendruomenės aktyvistai paims į rankas ginklus.
„Nesijaučiame saugūs, – užsimena 28 metų Zakiras, gerdamas kavą prie vienos mečetės Simferopolio centre. – Nuo tada, kai atėjo Rusijos kariai, jauni Krymo rusai skanduoja šūkius apie pergalę ir tapo gerokai agresyvesni bei arogantiškesni. Mes bijome, kad įsiaudrinę žmonės mūsų neužpultų. Turime saugotis.“
Totorių televizijos „Kazarni“ direktorius Vladimiras Pavlovičius taip pat jaučia nerimą.
„Totoriai remia naują Kijevo vyriausybę, – sako jis. – Mūsų pozicija aiški: mes norime taikos, o ne karo. Nenormalu, kad šie kariai su savo ginklais daro tai, ką nori. Krymas neturi priklausyti Rusijai.“
Įvertinti situacijos Kryme atvykęs kijevietis Volodymyras čia susitiko su keliais vietiniais lyderiais.
„Totoriai yra tikrieji Ukrainos patriotai Kryme, mes galime jais pasikliauti, – įsitikinęs jis. – Šiuo metu jie ramūs, jų vadai laikosi nuosaikios pozicijos, bet visi man sako, kad jei rusai ims daryti spaudimą arba suiminėti žmones, bendruomenės aktyvistai paims į rankas ginklus.“