Akmenės gyventojas Andrius Almanis yra į atsargą išėjęs karininkas, kuris neramumus Ukrainoje priima taip, tarsi tai vyktų jo šalyje.
„Ukrainos karas yra ir mano karas. Manau, kad pati blogiausia pozicija šiuo klausimu – abejingumas.
Man ši situacija panaši į filmo „Žiedų valdovas“ fabulą – vyksta gėrio ir blogio kova. Mes turime peržiūrėti savo vertybes ir nebūti abejingi. Tokiais pat propagandiniais metodais galima sukelti karą ir pas mus“, – sako A.Almanis, iki Mariupolio nusigavęs automobiliu.
Vyro švarko atlape visada įsegtas ženklelis su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis. Jis kone pirmasis sukūrė „Facebook“ grupę, atkreipiančią dėmesį į Ukrainos situaciją. Grupė vadinasi „Lietuva palaiko Ukrainą“.
Dabar ten – pusseptinto tūkstančio prenumeratorių. „Kiek mano jėgoms – tiek ir darau“, – sako A.Almanis.
Kariai sunkiai patikėjo keliauninku iš Lietuvos
Įsivaizduokite – blokpostas karinės technikos išdraskytame kelyje. Nuo sunkvežimių ir šarvuočių dūmų pajuodę kariai klausia – kur važiuoji? Į Mariupolį. Juk savaime suprantama, kelias kitur neveda.
O jei be „bajerio“, iš kur jūs ir ką vežat?
Iš kur? Iš Lietuvos. Kokiu reikalu? Vežame labdarą Ukrainos kariams. Uniformuotiems vyrams tokie atsakymai neatrodo juokingi, nors ekipažas šypsosi.
Išveda vairuotoją intymesniam pokalbiui ir jo klausia – o jei be „bajerio“, iš kur jūs ir ką vežat?
Tenka pakartoti tą patį. Kariai bagažinėje šiek tiek pakilnoja daiktus. Į kontrabandą nieko panašaus. Pasai lietuviški. Tuomet jau su malonia nuostaba praleidžia.
Kariai Mariupolyje sutinka svetingai ir sako esantys dėkingi už bet kokią paramą. „Ginklų mes jau kaip nors... O štai biuro technikos ir batų visada prireikia“, – tvirtina kariai.
Ekipažas atvežė porą nešiojamų kompiuterių ir kelis fotoaparatus, taip pat – 18 porų karinių aulinių batų. Už šias dovanas reikia dėkoti KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariams, LŠS Vilniaus rinktinės šauliams ir visiems geros valios žmonėms.
Visureigis lietuviškais numeriais
Keistas radinys nustebina ir A.Almanį – kieme stovi visureigis su lietuviškais numeriais. Pasirodo, jį kažkas padovanojo ir atgabeno į Antiteroristinės operacijos zoną. Automobilis – dar vienas nuolat čia praverčiantis dalykas.
Metalo supirkėjai daug neduos, o kariai dar toli nuvažiuos.
„Jei turėčiau važiuojantį automobilį, su kuriuo nepraeičiau techninės apžiūros, mielai dovanočiau Ukrainos kariams. Metalo supirkėjai daug neduos, o kariai – nagingi – paremontuos ir dar toli nuvažiuos“, – teigia A.Almanis.
Kariai paaiškina, kad tenka važiuoti ypač sudėtingomis sąlygomis. Automobilio dokumentai, diržai, oro pagalvės, salono švara bei kėbulo rūdys – visiškai nesvarbūs dalykai.
Svarbiausia, kad automobilis važiuotų ir turėtų kuo tvirtesnę pakabą. Geriausia būtų dyzelinis automobilis, tačiau tiktų ir benzinu varomas – kariai įsidėtų dujinę įrangą. Benzinas važiuojant bekele – brangus malonumas.
Ukrainos kariai eitų iki Rusijos sienos šiandien pat
Vėliau lietuvis netoli fronto linijos nuvežė dar vieną staigmeną – šūsnį vaikų piešinių. Juos kariams kūrė Naujosios Akmenės muzikos mokyklos dailės klasės ir Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos moksleiviai.
Visi piešiniai mieli ir somboliški. Kariai su didžiule pagarba ėmė piešinius į rankas, kiekvieną tyrė akimis ir džiaugėsi bent trumpam atitrūkę nuo karo įtampos.
Turime giminių Rusijoje. Daugelis mus palaiko. Turime gyventi draugiškai ir taikoje.
Vienas piešinys daugeliui pasirodė itin prasmingas. Vaikas nupiešė ne tik Lietuvos bei Ukrainos, bet ir Rusijos vėliavas.
Gal fobijų kupiniems „zombiams“ ir „troliams“ tai atrodytų pasibaisėtina, tačiau kariai tokią simboliką palaikė labai prasminga.
„Vaikai skelbia tikrąją tiesą. Visi turime gyventi draugiškai ir taikoje. Mes daugelis turime giminių Rusijoje. Žinome, kad daugelis mus palaiko. Žinoma, yra ir tokių, kurie pradėjo nekęsti Ukrainos. O mes tik norime susigrąžinti savo šalį. Galėtume tai padaryti dabar pat, tačiau ne mes sprendžiame“, – kalbėjo kariai.
Be pokštų fronte gyventi būtų sunku. Vienas pulkininkas parodė į nuožmiai atrodantį karį: „Sergejus – jis kilęs iš Taganrogo, o gina Ukrainą, kurioje užaugo. Bijau, kad prie Rusijos sienos jis nesustos ir nueis iki savo gimtinės.“
