Taip jau išėjo, kad aš esu tikras doneckietis. Gyvenčiau savo namuose ir dabar, jei saujelei išprotėjusių fanatikų, palaikomų Rusijos, nebūtų atėję į galvą mano gimtajame mieste sukelti karą ir atvežti čia rusų samdinių.
Dabar ten košmaras. Jūs apie tai žinote. Apie tai rodo per jūsų televizorius su visomis atstumiančiomis smulkmenomis dieną ir naktį.
Tad geriau pakalbėkime apie tai, ko jums neparodys.
Kaip apsiginti nuo išprotėjusio brolio?
Dar prieš septynerius metus aš galvojau taip, kaip ir dauguma rusų. Kaip tipiškas sovietinis žmogus. Turint omeny, kad aš nuo gimimo gyvenau Donecke – nieko keista.
Nors aš ir mokiausi jau po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo, mano išsilavinimas rusiškai sovietinis. Aš augau žiūrėdamas rusiškus filmus, klausydamas rusiškos muzikos, skaitydamas rusiškas knygas, ilgai laikiau Rusiją draugiška šalimi, gimtąja šalimi, bet dabar viskas jau – praeitis.
Dabar aš, mano artimieji, milijonai rusiškai kalbančių Ukrainos gyventojų ir Ukrainos rusų daugiau niekada negalės jūsų pavadinti broliška tauta.
Mes, jūsų mentaliniai dvyniai, augę su jumis skaitydami tas pačias knygas, žiūrėdami tuos pačius animacinius filmus, priėjome iki to, kad norime nuo jūsų atsitverti trijų metrų siena, kaip Izraelis nuo Palestinos.
Mes, jūsų mentaliniai dvyniai, augę su jumis skaitydami tas pačias knygas, žiūrėdami tuos pačius animacinius filmus, priėjome iki to, kad norime nuo jūsų atsitverti trijų metrų siena, kaip Izraelis nuo Palestinos.
Parduotuvėse mes tyrinėjame prekių kodus, kad nepirktume to, ką jūs gaminate, ir nefinansuotume karo.
Pirmą kartą per visą mūsų šalies istoriją dauguma ukrainiečių nori įstoti į NATO, nes supranta, kad tai vienintelis realus išsigelbėjimas nuo išprotėjusio „brolio“, kuris staiga nusprendė prieš mus pasiųsti savo kariuomenę.
Jums, žinoma, sunku suvokti šito reiškinio mastus. Jums per televizorių rodo žemėlapį, kur Ukrainą padalija pusiau, ir sako, kad pusė mūsų šalies – tai ne Ukraina, o kažkas kita. Kad ten gyvena ne ukrainiečiai, o rusai.
Jūs tikite, kad taip ir yra, ir nesuvokiate, kodėl ten vis dar nėra sukilimo. Sprendžiant iš rusiškų naujienų, sukilimas ten tuoj tuoj turi plykstelėti, o iš tiesų viskas vyksta atvirkščiai.
Gal V.Putinas – šėtonas?
Už Georgijaus juostelę Dniepropetrovske, Zaporožėje, Chersone gatvėje dabar gali ir į snukį duoti. Ne banderovcai – vietos rusai, vaikystėje studijavę Puškiną ir Bloką. Dėl politkorektiškumo sakoma, kad mes nekenčiame tik V.Putino, o rusai – tai visai kas kita. Štai išeis V.Putinas ir vėl sugrįš taika ir sutarimas. Vėl viskas bus gerai.
Bet tai – netiesa. Nebus gerai. Nes V.Putinas yra rusų mentaliteto esmė, materializuota jūsų nacionalinė idėja tuo pavidalu, kuriuo dabar ją matome.
Jūs mylite V.Putiną už tai, ką jis padarė su Ukraina. Todėl mes niekada daugiau negalėsime jūsų mylėti.
V.Putinas Rusijai padarė didžiulę skriaudą. Jis taip sumaniai sudegino tiltus tarp mūsų, kaip nebūtų padaręs niekas kitas pasaulyje. Jokiems amerikiečiams, žydams, lenkams niekada nebūtų pavykę to padaryti taip gerai, kaip padarė jis.
Visą jo darbo siaubą jūs suprasite kada nors vėliau, bet dabar jūs akli. V.Putinas magiškai privertė jus patikėti, kad jūsų moralinio nuopolio diena yra jūsų triumfo diena.
Jis jus įtikino, kad niekšiška draugiškos šalies dalies teritorijos okupacija, toks banalus žiurkiavimas yra didžioji pergalė, kuria verta didžiuotis.
Jūs mylite Putiną už tai, ką jis padarė su Ukraina. Todėl mes niekada daugiau negalėsime jūsų mylėti.
Jis sukėlė patriotinį pasididžiavimą tuo, kas turėjo sukelti gėdą ir pasišlykštėjimą.
Ir už tai mes niekiniame ne tik V.Putiną. Mes niekiname Rusiją ir tuos 90 proc. jos gyventojų, kurie išpūtę akis šaukia: „Krymas mūsų“.
Kartais aš galvoju, kad V.Putinas – šėtonas. Jis moka profesionaliai apeliuoti į žmogaus silpnybes. Jis priverčia jus atverti savo tamsiąsias puses, sumaniai žadina jumyse bjaurastį, verčia jus sužvėrėjusiais gyvuliais, trokštančiais kraujo.
Nenoriu pasakyti, kad tik rusai yra tokie blogi, o visi kiti – šventi. Tokia yra žmogaus prigimtis, nesvarbu, kokios jis tautybės. Mes žinome, kaip skirtingais istorijos laikotarpiais šlykštynėmis virto vokiečiai, italai, kroatai, serbai ir t.t.
O V.Putinas šlykštynėmis pavertė jus. Privertė jus springti neapykanta forumuose, trokšti karo, džiaugtis okupacija ir mirtimis žmonių, kuriuos neseniai vadinote savo broliška tauta.
V.Putinas šlykštynėmis pavertė jus. Privertė jus springti neapykanta forumuose, trokšti karo, džiaugtis okupacija ir mirtimis žmonių, kuriuos neseniai vadinote savo broliška tauta.
Jis sužadino jus primityviu populizmu, pasinaudojęs jūsų akimirksnio proto aptemimu, o mes, deja, visam gyvenimui įsiminsime jus būtent tokius, o ne kaip Sacharovo ir Dostojevskio naciją.
Tikriausiai, jūs net nesate dėl to kalti. Yra juk koks nors šitos masinės isterijos sukėlimo algoritmas – tiesiog spaudi reikiamus mygtukus, parodai per televizorių siaubo filmukus apie nukryžiuotus vaikus, ir viskas – toliau visuomenė elgiasi prognozuojamai. Tas, kuriam to reikia, tiesiog atlieka tam tikrus veiksmus.
Tikriausiai, apie jus reikia galvoti kaip apie socialinio eksperimento aukas, ir kada nors jums bus labai gėda už tai, kad jūs visi tame dalyvavote. Tikriausiai, reikėtų pabandyti jus suprasti. Bet atleisti jums ir įveikti savo panieką mes jau nebesugebėsime. Net jei jūs kada nors ir atgailausite.
V.Putinas pažadino ir mūsų bjaurastį
Taip, ką čia slėpti, V.Putinas pažadino ir mūsų bjaurastį. Ir mes džiaugiamės, kai dar vienas krovinys „200“ kerta sieną ir važiuoja į Rostovo sritį arba kai viena kita dešimtis jūsiškių virsta koše. Tai baisu, bet tai tiesa.
Mes džiaugiamės iš pragmatiškų sumetimų – todėl, kad kiekvienas miręs „koloradas“ jau niekada negalės nužudyti nieko iš mūsų. Todėl, kad jūs dabar priešai ir okupantai, atėję į mūsų žemę, atėmę iš mūsų Krymą ir važiuojantys mūsų žudyti į Donbasą.
Baisu, kad jūs, užpuolę mus, privertėte mus tapti tokiais, jog kartais būna šlykštu nuo to, kaip mes elgiamės. Ir tai dar viena priežastis visiems laikams baigti su jumis.
Jūs įsikišote į nepriklausomos valstybės vidaus reikalus. Jūs šaudote į Ukrainos piliečius jų žemėje iš savo ginklų ir tai pateisinate per savo televizorius. Kad ir kaip jūs sau nemeluotumėte, kad visa tai darote su fašistais, kad visa tai pateisinama ir teisinga, – viso pasaulio akyse jūs agresoriai.
Baisu, kad jūs, užpuolę mus, privertėte mus tapti tokiais, jog kartais būna šlykštu nuo to, kaip mes elgiamės. Ir tai dar viena priežastis visiems laikams baigti su jumis.
Visiems laikams išnyko šalis išvaduotoja, šalis, nugalėjusi fašizmą. Visa tai jau praeitis. Dabar jūs okupantai, jūs baudėjai, dėl kurių kaltės žūsta nekalti žmonės, krenta raketos ant miestų, kurie gyveno taikiai tol, kol neatėjote jūs.
Jūsų gegužės 9-osios paradai, tas patosas, karinės dainos, amžinosios ugnys – visa tai daugiau neverta nė sudilusio skatiko. Tai melas.
Gavote Krymą, o praradote visą draugišką Ukrainą
Mes buvome glaudžiai susiję bendromis šventėmis, bendrais pralaimėjimais, bendromis tradicijomis, bet dabar tai neturi reikšmės. Jūs atplėšėte regioną, kuriame yra du milijonai gyventojų, dar trims ar keturiems milijonams išpudrinote smegenis „nukryžiuotais berniukais“, bet keturiasdešimt milijonų ukrainiečių, didžiulę žmonių jūrą, visiems laikams atskyrėte nuo savęs bedugne.
Atplėšę sau žemės gabalėlį jūs dėl to praradote pačią didžiausią jums draugišką tautą. Joks Brzezinskis dar prieš dvejus metus negalėjo net pasvajoti apie tokį geopolitinį Rusijos pralaimėjimą.
Veltui jūs kaltinate klastingomis užmačiomis Ameriką, Britaniją ir Izraelį. Patikėkite manimi, rusu iš Donecko, niekas daugiau nenusipelnė mūsų abipusei neapykantai, kaip begalviai rėksniai Glazjevas, Kurginianas ir Duginas, kviečiantys žudyti ukrainiečius ir skandinti Ukrainą kraujyje, arba Putinas, pasiuntęs į mūsų šalį savo „mandagius žmogelius“.
Patikėkite manimi, rusu iš Donecko, niekas daugiau nenusipelnė mūsų abipusei neapykantai, kaip begalviai rėksniai Glazjevas, Kurginianas ir Duginas, kviečiantys žudyti ukrainiečius ir skandinti Ukrainą kraujyje, arba Putinas, pasiuntęs į mūsų šalį savo „mandagius žmogelius“.
Mes visa tai matėme, visa tai įsiminėme, mes to neatleisime. Taip, žinoma, Rusija – pati didžiausia pasaulio galybė, prieš kurią Ukraina – tik taškas žemėlapyje. Jūs turite branduolinių raketų, mes – ne.
Jei jums atrodo herojiška užpulti silpnesnį, kuris nesitikėjo iš jūsų niekšiško smūgio į nugarą ir nesirengė su jumis kariauti, – jūsų valia. Bet nei pagarbos, nei atjautos ir mūsų daugiau nelaukite. Mums Rusija nuo šiol – niekinga „bananinė blogio respublika“.
V.Putino pasiekimas – suvienyta Ukraina
Jūsų žiniasklaida jums, žinoma, to nepapasakos. Ji kuria didžiulio ukrainiečių fašistų ir rusų susipriešinimo, kurio iš tiesų nėra Ukrainoje, iliuziją.
Yra pora milijonų marginalų – komunistų, stalinistų, juodašimčių, stačiatikių fundamentalistų, kurie visada nekentė Ukrainos ir dabar atlieka kolaborantų vaidmenį.
Ir yra 39–40 milijonų ukrainiečių, kurie su jais nesutinka.
Putinas visus mus privertė rinktis radikaliai – už arba prieš Ukrainą. Ir mes privalėjome pasirinkti. Įvyko tai, ko jūs dar nesuprantate – Rusijos agresiją Ukrainoje palaikė tie, kurie ir taip visada buvo jūsų pusėje, bet 40 milijonų, kurie jums visuomet buvo lojalūs arba bent neutralūs, dėl šios agresijos tapo jūsų priešais.
Keturiasdešimt milijonų ukrainiečių prievarta tapo „banderovcais“, taip, kaip jūs suprantate šį žodį. Štai pagrindinis V.Putino pasiekimas.
Įvyko tai, ko jūs dar nesuprantate – Rusijos agresiją Ukrainoje palaikė tie, kurie ir taip visada buvo jūsų pusėje, bet 40 milijonų, kurie jums visuomet buvo lojalūs arba bent neutralūs, dėl šios agresijos tapo jūsų priešais.
Būna nedraugiškų vyriausybių. Su jomis galima konfliktuoti. Galima jas bausti sankcijomis. Bet nevalia žeminti tautų, nes valdovai keičiasi, o tautos liks.
Porošenka ir Turčynovas išeis. Tikriausiai – labai greitai. O melu grįstas Krymo užgrobimas, jūsų niekšiškas įsiveržimas, jūsų tankai ir prieštankinės raketos Donbase – visa tai nepraeis be pėdsako.
Mes tiesiog negalėsime savo vaikams paaiškinti vadovėliuose, kodėl jūs su mumis taip pasielgėte.
Rytų ir Pietų Ukrainą, kurią jūs laikote sava, jūs tik atstūmėte. Todėl kad, įsivaizduokite, „chocholai“ irgi turi išdidumo. Kai jūs svaigstate nuo to, kad „Krymas – jūsų“, mums tai reiškia tik viena – kad Krymas – ne mūsų.
Jūs jį atėmėte ir iš „banderovcų“ ir iš „rusakalbių tėvynainių“. Jūs atėmėte Krymą iš Jarošo, bet jūs taip pat jį atėmėte ir iš charkoviečių, poltaviečių, odesiečių. Jūs spjovėte į visus nesirinkdami, nepriklausomai nuo kalbos ar tikėjimo.
Anksčiau jūs sakydavote: slavai – broliai. Ir mes sutikdavome. Dabar jūs sakote „lašinių valgytojai“, „ukrai“ ir tai žemina visus, kurių pavardės ukrainietiškos, kurių pasai ukrainietiški, nesvarbu, ar jie už ES ar už Muitų sąjungą.
Anksčiau jūs sakydavote: slavai – broliai. Ir mes sutikdavome. Dabar jūs sakote „lašinių valgytojai“, „ukrai“ ir tai žemina visus, kurių pavardės ukrainietiškos, kurių pasai ukrainietiški, nesvarbu, ar jie už ES ar už Muitų sąjungą.
Jūs nepalikote mums pasirinkimo, žemindami visus iš eilės.
Pavasarį rusų „turistai“ Donecke plėšė ir trypė Ukrainos vėliavas ir vietoj jų kabino savas. Tuo jūs skiriatės nuo europiečių – jie niekuomet netrypė mūsų simbolių.
Tie, kurie už Europos Sąjungą – kabina savo vėliavas šalia Ukrainos, bet ne vietoj jos. Todėl mes ir pasirinkome Europą, ir dabar jau nesitrauksime. Tai vienintelis kelias, nes integruotis su jumis dabar gali tik visiškas beprotis ir savižudis.
Karo parodija
Jei jūs vis dar tikite, kad Donbase vyksta karas tarp „sukilėlių“ ir „chuntos“, skubu jus nuliūdinti – tai netiesa. Karas, kuris vyksta pas mus, nuo pradžios iki galo primestas jūsų.
Kodėl mano gimtajame Donecke dabar įsakinėja maskviečiai Girkinas (Strelkovas) ir Borodajus? Aš, tikras doneckietis, jų nepažinojau ir nekviečiau. Aš už juos nebalsavau.
Galima manimi netikėti, bet paklauskite patys savęs, kodėl „Donecko respublikai“ vadovauja rusai? Kodėl mano gimtajame Donecke dabar įsakinėja maskviečiai Girkinas (Strelkovas) ir Borodajus? Aš, tikras doneckietis, jų nepažinojau ir nekviečiau. Aš už juos nebalsavau. Jei tai ne Rusijos įvykdyta Donbaso okupacija, tai kodėl jie čia? Ir kuo jie skiriasi nuo vokiečių gauleiterių? Sunku surasti dešimt skirtumų?
Jei jūs pritariate „sukilėliams“ dėl to, kad jie rusai, tai aš jus užtikrinu – yra šimtai tūkstančių rusų, kurie su jais nesutinka, kurie patys kenčia nuo jų veiksmų.
Atjauskite geriau juos. Tuos, kurių mašinas atiminėja, kuriuos dėl kvailų kaltinimų uždaro rūsiuose, kuriais prisidengia jūsų Igoris Strelkovas, kuris mieste elgiasi taip, kaip Šamilis Basajevas Budionovske.
Jei jūs norite žinoti tiesą apie tai, kas yra „Donecko respublika”, pabandykite išjungti televizorių, užsidenkite akis ir bent minutei įsivaizduoti, kad kažkas apginklavo visus jūsų miesto narkomanus ir kriminalinius nusikaltėlius.
Jei jums rūpi Pietų ir Rytų Ukrainos gyventojai, atjauskite geriau 38 kariškius iš Dniepropetrovsko, kurie žuvo, kai iš rusų ginklo paleista raketa pataikė į lėktuvą. Atjauskite gyvus sudegusius šarvuočiuose karius iš Nikolajevo. Kaip manote, jų tėvai, giminės, draugai mylės Rusiją?
Jei jūs norite žinoti tiesą apie tai, kas yra „Donecko respublika“, pabandykite išjungti televizorių, užsidenkite akis ir bent minutei įsivaizduoti, kad kažkas apginklavo visus jūsų miesto narkomanus ir kriminalinius nusikaltėlius.
Kad bepročiai Čečėnijos karų veteranai, prasigėrę buvę mentai, išsitatuiravę recidyvistai, įmitę apsaugininkai, išprotėję kazokai, tolkienistai, limonovcai, skinhedai staiga gavo ginklus ir neribotą valdžią.
Įsivaizdavote? Jei taip, tuomet jums nebereikia nieko daugiau aiškinti. Sukurti tokią respubliką palyginti lengva bet kur. Tiesiog ištrinkite žodį „Donecko“ ir įrašykite „Saratovo“, „Čeliabinsko“, „Rostovo“.
Manote, šmeižiu „sukilėlius“? Tuomet sumodeliuokite situaciją – milicijos nėra, valdžios nėra, ginklų kiek nori. Kas nutiks jūsų mieste? Būkite sąžiningi, prisipažinkite bent patys sau.
Įsiūbuoti situaciją, sukelti beprasmį ir negailestingą maištą sunkiai gyvenančiame regione, kuriame pilna liumpenų ir bedarbių, ganėtinai paprasta.
Borodajai, strelkovai, babajai, motorolos tik uždegė degtukus, toliau įsiplieskė kaip per Pilietinį karą.
„Melžk respubliką“, „Grobk tai, kas jau sugrobta“, „Sukursime naują rojų – Novorusiją“. Užtenka pasakyti, kad Luhanske teroristų represinį padalinį vadina „KGB SMERŠ“. Tai ne pokštas. Pridėję ranką prie širdies prisipažinkite sau – ar tai normalu, ar norėtumėte, kad jūsų kaimynystėje būtų tokia „įstaiga“?
Pastarųjų dviejų mėnesių Donecko kasdienybė – plėšikavimai ir grobimai. Paskaitykite vietines Donecko naujienas. Tik per savaitę nuo birželio 16 iki 23 nuvaryti ir atimti 47 automobiliai ir vienas motociklas. 42 automobiliai gatvėse buvo užgrobti ginkluotų asmenų. Nežinomieji pagrobė 14 žmonių. Tai tik oficiali informacija.
Prablaivėjimas bus baisus
Tęsti galima ilgai, bet ar yra prasmės? Euforinė būsena turi savo specifiką. Ją išgyvenantis subjektas, tegul tai būna net visa tauta, prastai reaguoja į išorinius dirgiklius. „Krymas mūsų“ – kaip narkotikas, kaip įsimylėjimas, užtemdęs jūsų sąmonę.
Reikia laiko, kad atgautumėte protą, kad suprastumėte, kad niekas nepasikeitė. Kad Krymas netapo artimesnis, netapo pigesnis, švaresnis ir patogesnis poilsiui.
O štai jūs, visa tauta, pati didžiausia pasaulio valstybė, išsipurvinote agresijos gėda ir savo vaikams užkrovėte okupantų ir gauleiterių Girkino ir Borodajaus palikuonių naštą. Laimingai pasilikti.
