Vieni ilsisi, kiti stebi aplinką savo stebėjimo sektoriuose. Atrodytų, kad šitas stebuklingas rytas taip ramiai ir praeis.
Staiga pasigirsta šakų traškesys ir sprogimas... Kažkas kuopos pozicijose sušunka: „Priešas, vienuolikta valanda!“ – taip nurodydamas priešo priartėjimo kryptį. Dar po sekundės pasigirsta skyrių vadų komandos. Prasidėjo... Užverda tikra „košė“. Ryto ramybė ir stebuklas virsta chaosu. Priešas bando prasiveržti per įrengtas inžinerines užtvaras. Po kurio laiko jiems tai pavyksta. Skyriai priversti trauktis iš pirminių pozicijų ir po kelių akimirkų užima pozicijas atramos punkte. Toliau tęsiasi įnirtinga kova. Galų gale priešas sustabdomas kryžmine ugnimi ir minosvaidžių grandies apšaudymu suplanuotose naikinimo zonose.
Kažkas kuopos pozicijose sušunka: „Priešas, vienuolikta valanda!“ – taip nurodydamas priešo priartėjimo kryptį. Dar po sekundės pasigirsta skyrių vadų komandos. Prasidėjo... Užverda tikra „košė“.
Skyriams iškeltos užduoties tikslas pasiektas, todėl kuopos vadas kapitonas Audrius Rubežius sustabdo įnirtingą mūšį ir surinkęs visus karius į vieną vietą, išsako pastebėjimus, kas buvo atlikta be priekaištų, o ką dar reikėtų patobulinti. Taip pat nepamiršta pagirti skyrių vadų, kurie sugebėjo įvykdyti sau ir savo kariams iškeltas užduotis.
Tai vienas epizodas iš balandžio 5–6 dienomis vykusių KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 303 pėstininkų kuopos pratybų, kurių metu vyko objekto gynybos įgūdžių formavimas ir kovinis šaudymas. Į pratybas buvo atvykęs ir rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Gintaras Jaloveckas. Vadas domėjosi karių savanorių gebėjimu vykdyti gynybos užduotis ir karių individualiais įgūdžiais, bendravo su skyrių vadais ir kitais kariais savanoriais.
