Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius teigė, kad bus siekiama integruoti keliolika brigadų, kuriose iš viso būtų 46 tūkst. karui parengtų savanorių.
Pradedama nuo trijų savanorių brigadų, kurias jau kaip integruotus kariuomenės vienetus žada dislokuoti šiaurės rytinėje šalies dalyje – šalia Rusijos ir Baltarusijos sienų. Tokie savanorių daliniai galėtų perimti dalį kariuomenės užduočių ir taip palengvintų jų darbą.
„Tokios strategijos reikia užtikrinti Lenkijos gynybai. Pajėgos, galinčios budėti prie tam tikros vietinės infrastruktūros, karo metu labai reikalingos. Jeigu yra tokių budinčių dalinių, veikiančios pajėgos yra laisvesnės ir gali imtis kitų užduočių“, – papildomų pajėgų reikšmę aiškino buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas gen. Stanislawas Koziejus.
Savanorių integraciją pradėjo dar ankstesnė Lenkijos vyriausybė, kai 2015 metų kovą tuometinis gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas nurodė valdžiai mokėti atlyginimus 25 00 žmonių, kurie karo atveju sudarytų savanorių dalinių branduolį. Iki tol Lenkija leido savanoriams veikti sau ir neintegravo jų į oficialią gynybos struktūrą.
„Gynybos ministerija, pasitelkdama sukarintas savanorių organizacijas, turi išleisti daugiau pinigų, jei nori rimtai sustiprinti savo karines pajėgas“, – teigė Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius.
Tačiau buvusio prezidento Bronislavo Komorowskio patarėjas saugumo klausimais prof. Romanas Kuzniaras teigė esąs skeptiškas naujos vyriausybės siekiams įtraukti savanoriškus dalinius.
„Bijau, kad gynybos ministerija tiesiog bando perimti šias spontaniškas sukarintas organizacijas į savo rankas. Ir visa tai dėl to, kad vėliau galėtų jas panaudoti vidaus politikos tikslams“, – perspėjo buvusio Lenkijos prezidento patarėjas.
Šiuo metu Lenkijoje tokių organizacijų yra 120. Iš viso būriuose – apie 10 tūkst. savanorių, kurie iki šiol treniravosi ir ginklavosi patys.
