Savaitgalį Rukloje su Lietuvos kariuomenės instruktoriais treniravosi grupė piliečių, kurie nori pasiruošti grėsmės atrėmimui.
Jie, tai – Lietuvos kariuomenei dėl sveikatos netinkami arba laiko Lietuvos šaulių sąjungai neturintys, tačiau ginklą rankose puikiai laikantys vyrai.
Ukrainoje prasidėjus neramumams, dar praėjusiais metais Lietuvos karininkų sąjungos Jonavos skyrius ėmėsi organizuoti išgyvenimo kursus šeimoms.
Pavyzdžiui, aiškino, kaip šeimai pasitraukti iš konflikto zonos, kaip pereiti minų lauką, kaip išgyventi.
„Pirmais metais apmokėme maždaug 50 šeimų. Šiemet kai kurie tuose kursuose dalyvavę vyrai atvirai pareiškė, kad vos paslėpę šeimas čiups ginklus. Bėda ta, kad to ginklo jie gyvenime rankose nelaikę ir užuot buvę naudingi, palįstų po pirma kulka“, – apie kursus pasakojo Lietuvos karininkų sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas Darius Antanaitis.
Per 8–10 val. kariauti neišmoksi. Tačiau per tiek laiko gali gauti daug žinių, pakeisti mąstymą. Pavojaus atveju kartais užtenka žinoti, kad, pavyzdžiui, pastate iš už kampo reikia išlįsti pritūpus, kad į tave nepataikytų pirmoji kulka, – pasakojo instruktoriai.
Pasak atsargos karininko, konflikto atveju Lietuvai reikės visų rankų, galinčių teisingai laikyti ginklą. Pasitarę su tarnaujančiais kariais, vyrai nusprendė surengti dienos trukmės mokymus.
„Per 8–10 val. kariauti neišmoksi. Tačiau per tiek laiko gali gauti daug žinių, pakeisti mąstymą. Pavojaus atveju kartais užtenka žinoti, kad, pavyzdžiui, pastate iš už kampo reikia išlįsti pritūpus, kad į tave nepataikytų pirmoji kulka“, – pasakojo instruktoriai, kurie ruošia mokymų programą.
Šie kariai tarnavo beveik visuose karštuosiuose taškuose, kur buvo siunčiami lietuviai.
Veikia be atlygio
Trys Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys profesionalūs kariai 18–20 žmonių dydžio civilių grupes Jonavos miškuose ir pastatuose moko neatlygintinai.
Mums atrodo, kad realiai galime prisidėti prie Lietuvos gynybos. Svarbu, kad būtų norinčių. Ir vienas kartais lauke karys, – aiškino D.Antanaitis.
„Mums atrodo, kad realiai galime prisidėti prie Lietuvos gynybos. Svarbu, kad būtų norinčių. Ir vienas kartais lauke karys“, – aiškino D.Antanaitis.
Krašto apsaugos ministerija šiemet kursams skyrė tūkstantį eurų, iš kurių yra perkamas aprūpinimas.
„Mūsų tikslas – įsteigti nuolatinį mokymo centrą tiek šeimoms, tiek vyrams civiliams. Juk pasirengusi tauta – tai saugi tauta“, – sakė D.Antanaitis.
Gavo daugiau, nei tikėjosi
Vietoje nenustygstantys jauni vyrai, išbandę 8–10 val. trukmės mokymus, sako negalintys patikėti, kad patys apie kai kuriuos elementarius dalykus tiesiog nesusimąstydavę.
„Mokymai pranoko visus mano lūkesčius. Tikėjausi lengvo pabėgiojimo po pastatus, pro langą išguldyti šimtus priešų, tačiau realybė visai kitokia. Sunku žodžiais nupasakoti visus patirtus įspūdžius“, – pasakojo su pirmąją grupe mūšį mieste išbandęs Juozas Liesis.
Nors patiems teko nuomotis ginklus ir išleisti po 30 eurų, taip pat nuomotis pastatą mokymams, absoliuti dauguma vyrų tikino, kad į tokius kursus grįžtų dar ne vieną kartą.
„Esant tokiai geopolitinei situacijai, kiekvienas pilietis turi išmokti standartinių veiksmų, kurių gali prireikti ginant valstybę. Dėl darbo specifikos negaliu priklausyti sukarintoms organizacijoms, todėl tokie mokymai yra labai vertingi“, – pasakojo visuomenei gerai žinomas žurnalistas, nepanoręs minėti vardo.
Pirmą kartą kursuose miške apsilankęs žurnalistas Tomas Fedaravičius tikino, kad gavo daugiau, nei tikėjosi: kursai pranoko lūkesčius 200 proc.
Karštuosiuose taškuose tarnavusių karių pasakojimai taip pat neliko be atgarsio.
„Atrodo, tu tik žaidi karą miške, o tada instruktorius tau sako – nesislėpk prie tokio medžio – per tokį aš tave kiaurai iš 100 metrų nušaučiau.
Kad ir kiek daug įspūdžių per pačius mokymus, tačiau istorijos iš tikrų karo zonų ne ką mažiau įkvepia dar labiau stengtis“, – pasakojo kitas kursų dalyvis.
Susidomėjimas – didžiulis
Nors karinių mokymų idėja gimė vos prieš mėnesį – visi norintys jau netelpa į grupes, nors apie pratybas viešai ir neskelbiama.
„Susidomėjimas yra, tačiau mūsų galimybės labai ribotos. Instruktoriai – tarnaujantys Lietuvos kariai, kurie dalyvauja pratybose, rengime, todėl ne kiekvieną savaitgalį jie gali. Tenka derinti laiką, o kursus šeimoms dar tenka derinti ir prie oro. Taip pat instruktoriai dirba neatlygintinai, aukodami savo laiką, šeimos laiką, dalį asmeninių lėšų“, – pasakojo D.Antanaitis.
Per praėjusius metus neatlygintinai su karybos pradmenimis ir išgyvenimu per karą supažindinti 100 žmonių.
Šiemet kariai tikisi parengti bent 500 žmonių.
„Mūsų siekiamybė – tinkamai ir nuolat funkcionuojanti įstaiga turinti savo biudžetą ir gebanti nuolat rengti kursus, brošiūras ir kitaip prisidėti prie bendros Lietuvos saugumo situacijos gerinimo. Esame tikri, kad mūsų darbas reikalingas ir ne tik šiandien – realaus karo akivaizdoje“, – pasakojo atsargos karininkas.
