Šių bazių įkūrimo klausimas bus aptartas ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ministrų susitikime.
Planuojama, kad ypač greito reagavimo pajėgos per kelias dienas galės būti nusiųstos į kitus regionus, kur jų reikės – pavyzdžiui, Baltijos valstybes, kuriose ypač jaučiama Rusijos grėsmė.
Ypatingą vaidmenį vaidins Vokietija – šiemet, bandomajame pajėgų kūrimo etape, iš viso bus 5 tūkst. karių, o bent 2 tūkst. jų – iš Bundesvero.
Kitame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime bus nuspręsta, kokios valstybės dalyvaus šių pajėgų kūrime. Dėl to tarsis Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Turkija.
Bus kuriamas NATO štabas
Briuselyje ministrai taip pat turėtų patvirtinti ir tarptautinių štabų steigimą Lietuvoje bei dar penkiose šalyse Aljanso rytuose.
Štabai, kurie oficialiai vadinami pajėgų integravimo vienetais, šiemet turėtų atsirasti trijose Baltijose šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Štabe Vilniuje turėtų dirbti 40-50 karininkų, planuojama, kad pusė iš jų bus lietuviai, kita pusė – sąjungininkų atsiųsti karininkai.
Siekdama atgrasysi Rusiją, NATO pernai sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po karių kuopą į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.
