Šį klausimą ministras Rygoje aptarė su Vokietijos gynybos ministerijos sekretoriumi Ralfu Braksiepe. Abu pareigūnai Latvijoje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime.
„Išsakėme, kad mes norėtume įsigyti savaeigės artilerijos pabūklus, šiuo atveju konkrečiai savaeiges haubicas (PzH) 2000“, – BNS telefonu iš Rygos sakė J.Olekas.
Pasak jo, Vokietijos pusė „labai draugiškai“ priėmė Lietuvos pageidavimus ir atsakė, kad Vokietija šiuo metu svarsto, ar gali perduoti artilerijos pajėgumų.
„Sutarėme, kad toliau kontaktą palaikys mūsų ginkluotės direktoriai, ir kai tik bus nauja informacija, būsime informuoti ir konkretinsime mūsų tarimąsi“, – sakė ministras.
Lietuvos kariuomenė paramos ugnimi pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.
Bendradarbiauja nuo 1994-ųjų
Lietuva ir Vokietija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 1994 m., kai buvo pasirašytas pirmasis dvišalis gynybinio bendradarbiavimo susitarimas. Šalys bendradarbiauja kovinio rengimo, mokymų, ginkluotės ir įrangos remonto ir įsigijimų srityse.
Lietuvos ir Vokietijos kariai dalyvauja bendrose pratybose. 2014 m. Lietuvoje vykusiose tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2014“ dalyvavo žvalgų kuopa ir inžinierių būrys iš Vokietijos – apie 180 karių.
Šiais metais balandžio – liepos mėnesiais Vokietija į Lietuvą atsiųs savo karius ir karinę techniką, birželio mėnesį Vokietijos kariai dalyvaus Lietuvoje organizuojamose tarptautinėse pratybose „Geležinis Vilkas“ (angl. „Iron Wolf“). Viso šiemet Lietuvoje laukiama atvykstant daugiau kaip 500 vokiečių karių.
Vokietija taip pat skirs savo karius į kuriamus NATO integracijos štabus Baltijos šalyse ir kitose Rytų Europos šalyse.