„Tyrimo komisijos tikslas nebuvo nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Avarija įvyko dėl to, kad pilotai skirtingai suprato skrydžio eigą. (...) Buvo nepakankamas dėmesys skiriamas vizualiam skrydžio stebėjimui viso skrydžio metu. (...) Ir vienas iš orlaivių atsidūrė virš kito“, – penktadienį pristatydamas tyrimo išvadas sakė komisijos pirmininkas Generalinės inspekcijos vyriausiasis inspektorius aviacijai majoras Vilius Jurgelevičius.
Pasak jo, ištyrus visus įmanomus duomenis apie avariją paaiškėjo, kad lėktuvai susidūrė būdami keturių kilometrų aukštyje virš Rėkyvos miško ir ežero. Lietuvių pilotuojamas lėktuvas, ne pagal skrydžio planą, užskrido virš prancūzų lėktuvo „Mirage“ ir jį kliudė.
Prancūzų lėktuvui per avariją buvo pažeista kylio dalis, kairioji liemens pusė ir kairysis sparnas. Šiuo metu jis žeme išgabentas į Prancūziją.
Lietuvos lėktuvas patyrė stipresnius konstrukcinius pažeidimus ir po avarijos nebegalėjo skristi toliau, todėl nukrito ir smarkiai apdegė.
Dėl patirtos avarijos, kai Lietuvos lėktuvas atsidūrė pelkėje, gamtai buvo padaryta 52 tūkst. litų žala.
Kaltų tikriausiai nebaus
Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis tikina kol kas nespėjęs įsigilinti į tyrimo komisijos pateiktas išvadas. Tačiau, anot jo, greičiausiai Lietuvos pilotai už avariją nesulauks jokių drausminių nuobaudų.
„Čia neturime tokių svarstyklių, kad galėtume pasverti, kad šis pilotas labiau suklydo nei kitas. Manau, kad tai yra tiesiog žmogiška situacija ore, kai viskas sprendžiasi sekundėmis. Žmonės yra ne robotai, ne mašinos ir gali suklysti. Neturime tokio tikslo, kad surastume tą per milimetrą kaltesnį už kitą“, – tvirtino E.Mažeikis.
Pasak jo, įsigilinęs į išvadas jis visgi spręs, kokių rekomendacijų turėtų pateikti pilotams po šio įvykio. E.Mažeikis kategoriškai atmeta, kad klaida įvyko dėl prastų anglų kalbos žinių.
„Įvertinsiu, ar yra drausminių pažeidimų, ir atliksiu savo, kaip vado, veiksmus“, – sakė E.Mažeikis.
Jis pakartojo, kad mokymų metu įvykus avarijoms, NATO narės viena kitai nėra įpareigotos atlyginti kokius nors nuostolius.
Lėktuvų reikia skubiai
E.Mažeikis tikina, kad Lietuvai norint tinkamai vykdyti NATO šalies, priimančios oro misiją ir atsakingos už naikintuvų valdymą, pareigas naujų naikintuvų įsigyti reiktų kuo skubiau.
„Šiuo metu pareigas atliekame tinkamai, tačiau dabar, žinoma, turime trukdžių, nes lėktuvas „Albatros“ liko vienas ir mūsų galimybės tapo ribotesnės. (...) Mūsų požiūriu žiūrint, aišku, norėtųsi kuo greičiau (įsigyti naujų lėktuvų – red. past.), tačiau tokie dalykai nedaromi karštakošiškai, reikia viską apsvartyti“, – kalbėjo Karinių oro pajėgų vadas.
Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras tikina, kad Lietuvai geriausia būtų pirkti ne vieną, o kelis lėktuvus. Įmanoma ir yra tariamasi dėl galimybės tokių lėktuvų gauti dovanų iš NATO partnerių.
„Dar kelių reikia tokių orlaivių, kad galėtume vykdyti užduotis, kurias turime įvykdyti. Karinės technikos kaina gali būti nuo 0 iki „n“ sumos. Tai priklauso nuo politinių aplinkybių, gal yra kokia sąjungininkė, kuri turi perteklinių lėktuvų“, – sakė E.Mažeikis.
Primename, kad šių metų rugpjūčio 30 dieną Lietuvos karinis orlaivis „L-39ZA Albatros“ pratybų metu susidūrė su Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvu „Mirage 2000“. Lietuvos orlaivis po kontakto ore sudužo, o jo pilotai sėkmingai katapultavosi ir nenukentėję nusileido. Prancūzų naikintuvas su pažeistu stabilizatoriumi nusileido KOP bazėje.
Lietuvos KOP iki šiol naudojosi dviem 1998 metais iš Čekijoje įsigytais „L-39ZA Albatros“ orlaiviais, kurie 2007 metais buvo kapitaliai suremontuoti.
