Rusijai pradėjus mosuoti ginklais Ukrainoje, Lietuvoje diskutuojama, ką reikėtų daryti, jeigu ateitų mūsų eilė.
Lietuva gynybai neskiria pakankamai pinigų, nors yra įsipareigojusi NATO tam skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu gynybai skiriame apie 0,8 proc. BVP ir tarp NATO šalių užimame priešpaskutinę vietą.
Modernios šalys, stiprindamos savo karines pajėgas, daugiausiai dėmesio skiria mobilių pajėgumų vystymui ir nuolatiniam personalo rengimui.
Modernios šalys vysto mobilius pajėgumus ir nuolat rengia personalą
Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas G.Bagdonas 15min.lt teigė manantis, kad pirmiausia Lietuva turėtų stiprinti jau turimas pagrindines pajėgas, aprūpinti kariuomenę ne tik šiuolaikine ginkluote, logistinėmis, ryšių ir žvalgybos techninėmis priemonėmis, bet taip pat vystyti pajėgumus, kurie užtikrina informacinių sistemų saugumą.
Jis pabrėžė, kad išsako asmeninę, o ne Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos nuomonę.
Pasak pašnekovo, taip pat būtina pasirūpinti kibernetinės erdvės saugumu.
Modernios šalys, anot jo, stiprindamos savo karines pajėgas, daugiausiai dėmesio skiria mobilių pajėgumų plėtrai ir nuolatiniam personalo rengimui.
Jo teigimu, karinės pajėgos vystomos pagal grėsmes: nuo terorizmo, piratavimo iki grėsmę keliančių, sunkiai prognozuojamų šalių, kibernetinių grėsmių, energetinio saugumo problemų. „Šalys labai daug dėmesio skiria išmaniajai gynybai, kuri skatina kuo tampresnį Aljanso bendradarbiavimą ir pastangų bei kaštų, vystant kolektyvinę gynybą, pasidalinimą“, – 15min.lt atsiųstame atsakyme teigė G.Bagdonas.
Jo teigimu, kitos šalys daug dėmesio skiria skirtingų sąjungininkų, partnerių šalių ir skirtingų kariuomenės rūšių pajėgų sąveikos gerinimui, o efektyvi žvalgyba leidžia prognozuoti įvykius ir reaguoti.
Ilgiausiai rengiami karininkai vadai ir specialistai
Buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Zenonas Vegelevičius anksčiau yra sakęs, kad pradėjusi skirti daugiau pinigų gynybai rezultatų Lietuva galėtų tikėtis nebent po penkmečio, nes nepakanka pripirkti ginklų – reikia parengti žmones.
Gynybos planavimą paprastai atlieka karininkas, turintis pulkininko leitenanto karinį laipsnį, kuris įgyjamas kartu su patirtimi maždaug per 15, o kartais ir daugiau metų.
Apie tai paklaustas G.Bagdonas teigė, kad Lietuvos gynybos pagrindas yra kolektyvinė gynyba, jos planai yra susieti su NATO planais, o techninės priemonės ir ginklai taip pat yra svarbūs, kaip ir gerai organizuotos karinės struktūros.
Anot pašnekovo, kariuomenės rengimas niekad nenutrūksta, o ilgiausiai reikia rengti karininkus vadus ir specialistus.
Reguliarios kariuomenės sausumos pajėgų būrio vadas leitenantas paruošiamas per ketverius metus, tiek pat užima parengti jūrų pajėgų leitenantą, oro pajėgų inžinierių ir pilotą – penkerius metus.
Rezervo karininko būrio vado parengimas gali trukti nuo pusės iki vienerių metų. Tuo metu, anot G.Bagdono, vyresnieji karininkai išugdomi per ilgą laikotarpį.
Pavyzdžiui, gynybos planavimą paprastai atlieka karininkas, turintis pulkininko leitenanto laipsnį, kuris suteikiamas kartu su patirtimi maždaug per 15, o kartais ir daugiau metų tarnybos bei baigus įvairius mokymo kursus bei štabo karininkų operacinio lygmens koledžą.
Tie patys reikalavimai taikomi ir Sausumos pajėgų bataliono vadui. Eilinio kario rengimas taip pat gali užimti ilgesnį laiką, siekiant jį tinkamai parengti naudotis šiuolaikiniais ginklais, techninėmis priemonėmis, išmokyti vadovautis nustatytomis procedūromis ir suteikti reikalingų karinių žinių.
Kaip apginkluota Lietuvos kariuomenė?
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 8,5 tūkst. karių ir 4,3 tūkst. savanorių, teigiama, kad Lietuva turi apie 20 tūkst. karių rezervą.
Kariai apginkluoti įvairiais lengvaisiais ginklais, pavyzdžiui, šturmo karabinais G 36, pistoletais Glock, kulkosvaidžiais.
Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje nurodoma, kad Lietuvos kariuomenė turi prieštankinę raketinę sistemą „Javelin“, priešlėktuvinę ginkluotę „Stinger“ ir RBS 70, artimojo nuotolio oro gynybos sistemą m/48.
Lietuva turi lėktuvų JAK-52, JAK 18T, An-2, turi du mokomuosius lengvuosius atakos lėktuvus L-39 ZA, 2 transportinius lėktuvus L-410 UVP Turbolet, 3 transportinius lėktuvus C-27J „Spartan", dviejų modifikacijų sraigtasparnius Mi-8: Mi-8MTV (Mi-17) ir Mi-8T.
Kariuomenė turi daugiafunkcinių sunkvežimių SISU E13TP, sunkvežimių UNIMOG, ilgo nuotolio taikinių aptikimo radiolokatorių, lengvųjų ir sunkiųjų minosvaidžių.
Kariai apginkluoti įvairiais lengvaisiais ginklais, pavyzdžiui, šturmo karabinais G 36, pistoletais "Glock" ir kulkosvaidžiais.
2010 metais iš Didžiosios Britanijos Lietuva įsigijo du „Hunt“ priešmininius laivus, taip pat kariuomenė turi tris daugiafunkcinius patrulinius karo laivus „Flyvefisken“, „Vidar“ klasės valdymo ir vadovavimo laivą.
