Moterų skunduose rašoma: „Pastebėjau aktyvų pasipiktinimą, kad į planuojamą šauktinių karinę tarnybą nebus kviečiamos moterys. Už lyčių lygybę šioje srityje pasisako net ir tie, kas iš principo labiau palaiko tik profesionalios kariuomenės modelį. Kur galima išreikšti pritarimą, kad kviečiant šauktinius nebūtų lyčių diskriminacijos?“.
Vyrų skunduose rašoma: „Kodėl tik vyrai turi atlikti privalomą karinę tarnybą Lietuvos Respublikoje? Ar toks įstatymas nėra tiesioginė diskriminacija pagal lytį? Ar nepažeidžia LR Konstitucijos 29 str.? Ar nereiktų keisti tokios nuostatos?“; „Ar bus kovojama už tai, kad prievolę tarnauti šauktinių kariuomenėje lygiaverčiai vykdytų ir moterys? Paminamos moterų teisės – jos neprilyginamos pilnaverčiam piliečiui, turinčiam pareigą ginti Tėvynę. O gal čia įteisinama vienos lyties – vyrų – diskriminacija?“; „Ar Karo prievolės įstatymo traktavimas, jog karo prievolininkai yra nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų imtinai, nėra diskriminacinio pobūdžio? Ar tai diskriminacija dėl amžiaus, socialinės padėties ar kt.?“
Pažymėtina, jog lyties, amžiaus bei socialinės padėties reikalavimai šauktiniams į privalomąją karo tarnybą formaliai nelaikomi lygių galimybių pažeidimu, nes tokie atvejai įstatymuose numatyti kaip išimtys.
Tik vyrams taikoma privalomoji karo tarnyba nėra diskriminacija, kadangi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, jog „Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ar kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, išskyrus atvejus, kai: vyrams ir moterims nustatomi skirtingi karo prievolės atlikimo atvejai“.
Lygių galimybių įstat. 7 str. reglamentuoja, jog tiesiogine diskriminacija nelaikoma 1) „įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“; 8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Socialinė padėtis: tai „fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai“.
Moteris tarnauti kariuomenėje jau seniai šaukia Izraelis. Pasak šaltinių žiniasklaidoje, į privalomąją karo tarnybą nuo 2016 m. moteris šauks ir Norvegija (vienintelė NATO valstybė).
