„Šis kreipimasis, kaip ir vieši Baltijos šalių ir Lenkijos valstybės veikėjų raginimai pastoviai dislokuoti JAV pajėgas šiame regione, yra, neperdedant, tiesioginė ir nieko nepridengta ataka prieš esminius 1997 metų Rusijos ir NATO pamatinio akto principus, kurie yra neatskiriama saugumo sistemos Europoje dalis“, – pareiškė A.Gruško antradienį naujienų agentūrai „Interfax“.
„Padėtis yra labai rimta. Manau, kad Europoje turėtų suprasti, kaip toli gali nuvesti karinių raumenų demonstravimas, taip pat ir minėtų šalių „iniciatyvų“ realizavimas, kai jos mėgina pelnyti abejotinų bonusų iš jų pačių paskelbto „pafrontės valstybių“ statuso“, – aiškino Rusijos atstovas, ignoruodamas faktą, kad Aljanso veiksmai – atsakas į pačios Rusijos karinių raumenų agresyvų demonstravimą.
„Toks prie Pamatinio akto prisijungusių šalių kreipimosi faktas liudija apie tikslingą ir sąmoningą pasirinkimą vienašalių, konfrontacinių saugumo užtikrinimo schemų naudai“, – sakė jis, pažymėdamas, kad tos šalys yra „įsipareigojusios susilaikyti nuo papildomų didelių kovos pajėgų dislokavimo savo teritorijoje“.
„Sumanymas labiau negu akivaizdus – suteikti NATO pastangoms negrįžtamą pobūdį, didinant karinį potencialą „rytiniame flange“, nubrėžti Europos centre neįveikiamą skiriamąją liniją, nors visa tai pakenks tikrus Europos šalių interesus atitinkančios lygaus ir nedalomo saugumo sistemos kūrimui“, – pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas NATO.
Jis suabejojo Aljanso vadovų ir šalių NATO narių viešų pareiškimų rimtumu bei nuoširdumu, kad sąjungininkų taikomos priemonės saugumui stiprinti griežtai atitinka tarptautinius įsipareigojimus, taip pat ir Pamatinio akto apie santūrumą karinėje sferoje teiginius.
„Mitai apie NATO šalių „nesaugumą grėsmės iš rytų“ akivaizdoje, jau priimtų priemonių nepakankamumą tampa ideologinio visuomenės nuomonės Vakaruose apdorojimo dalimi, kai pradėta rengtis eiliniam Aljanso viršūnių susitikimui Varšuvoje kitų metų liepą“, – dar pridūrė A.Gruško.
