Rusijos valdžia nei patvirtino, nei paneigė šią informaciją. „Žiniasklaidos pranešimų apie tai mes nekomentuojame“, – teigė „Rosoboroneksport“ atstovas spaudai Viačeslavas Davidenka.
Raketinę sistemą gaminančios korporacijos „Almaz-Antei“ atstovai nuo komentarų taip pat susilaikė.
Rusijos politikai ir karo pramonės ekspertai teigia, kad prieš žengiant šį žingsnį reikia gerai pagalvoti.
Dešimtajame dešimtmetyje Kinija iš Rusijos yra gavusi keletą zenitinių raketinių sistemų S-300. Kinai be ceremonijų ginklą nukopijavo ir pavadinę FD-2000 pateikė prekybai.
Dešimtajame dešimtmetyje Kinija iš Rusijos yra gavusi keletą zenitinių raketinių sistemų S-300. Kinai be ceremonijų ginklą nukopijavo ir pavadinę FD-2000 pateikė prekybai.
Raketinę sistemą kinai kopijavo dešimtmetį.
2013 metais ginklą iš kinų nusprendė įsigyti Turkija, tačiau vėliau šios šalies politikai apsigalvojo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leido Kinijai parduoti priešraketinę sistemą, tačiau tai užtruks, nes jas gaminančio koncerno apsukos – lėtos, pirma jis yra įsipareigojęs tokių sistemų kompleksus pagaminti Rusijos kariuomenei.
Dėl to priešraketinės sistemos pateikimas Kinijai atidėtas iki 2017 metų.
Korporacijos „Taktičeskoje raketnoje vooruženije“ direktorius Borisas Obnosovas neseniai žurnalistams pareiškė, kad jeigu Kinija ir vėl nukopijuos ginklą, to pasekmes Rusija tikrai pajus. Tačiau kiti ekspertai aiškina, kad Rusijos ginklų kūrėjai nuolat tobulėja, todėl nieko baisaus nenutiks.
Kai kurie Rusijos ir JAV politikai baiminasi, kad jeigu Kinija pateiktų prekybai priešraketinę ir priešlėktuvinę sistemą, tai galėtų pakeisti jėgų išsidėstymą Pakistane, Bangladeše, Venesueloje, Nigerijoje, Maroke, Turkijoje, Sudane ir Šri Lankoje. JAV labiausiai bijoma, kad šių ginklų prisipirks Iranas.
