Tai pilnas M.Chodorkovskio kreipimosi tekstas, kurį skelbia khodorkovsky.ru.
Mes kariaujame su Ukraina. Iš tikrųjų. Siunčiam ten karius ir techniką. Ukrainiečiai kovoja gerai, bet traukiasi. Jėgos, žinoma, nelygios.
Mūsų valdžia nuolatos meluoja. Kaip tai darė devintajame dešimtmetyje Afganistane. Kaip tai buvo dešimtajame dešimtmetyje Čečėnijoje. Dabar tai vyksta Ukrainoje.
Mes tai žinome, bet tyliai laidojame savo tarnybos draugus, artimuosius, kurie žūsta abiejose pusėse. Kurie žudo vieni kitus ne todėl, kad patys nori, o todėl, kad senstančiai valdžiai visada reikia kraujo. Mes tylim ir apsimetam, kad tikime šia valdžia.
Kodėl?
Juk mes galėjome, o ir dabar galime visa tai sustabdyti. Pakanka tiesiog išeiti į gatvę, pagrasinti streiku. Valdžia iš karto pasiduos. Juk ji baili.
Tai kodėl mes tylime? Bijome? Net galvoti bijome? O vaikų laidoti nebijome? O į brolius šaudyti? Kaip po to gyvensime?
Aš daugiau tylėti nenoriu ir negaliu!