Monika Panavienė yra pirmoji moteris, kuri sėkmingai baigė bazinius karinius mokymus ir šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenėje.
„Ateiti į šiuos mokymus man buvo tarsi savaime suprantamas dalykas. Mane nuo mažumės traukė kariniai dalykai, visada buvau bėganti, nenustygstanti vietoje. Didelės įtakos turėjo ir brolis, kuris yra baigęs Lietuvos karo akademiją, “ – sakė M. Panavienė.
 |
| KAM nuotr./Baziniai kariniai mokymai suteikė galimybę moterims savanoriškais pagrindais atlikti konstitucinę pareigą ir pasirengti ginti Tėvynę. |
Monika laiką baziniuose kariniuose mokymuose prisimena kaip labai smagų, nors, pasak jos, būdavo ir sunkių akimirkų. „Instruktoriai nedarydavo jokių nuolaidų man kaip merginai, bet kai turi tikslą ir jo sieki, tai nuolaidų ir nereikia,“ – teigia pirmoji bazinius karinius mokymus baigusi moteris.
Galimybės atlikti privalomąją karo tarnybą moterys neturėjo iki 2011 metų rudens, kol neįsigaliojo naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija, atvėrusi kelią moterims dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose ir taip atlikti privalomąją karo tarnybą
„Atgavus Nepriklausomybę nuolat sulaukdavome merginų prašymų pašaukti ir jas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau įstatymai tokios galimybės nebuvo numatę ir jos išgirsdavo neigiamą atsakymą,“ – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas majoras Gintaras Valentukevičius.
Pirmosios merginos į bazinius karinius mokymus atėjo 2011 m. spalio 10 dieną.
Iš šiuo metu beveik dviejų tūkst. Lietuvos piliečių, baigusių būtinuosius ir bazinius karinius mokymus, net 100 yra moterys. Daugiausia merginų baziniuose kariniuose mokymuose buvo 2012 m. vasarą.
Iki tol į tuometinius būtinuosius karinius mokymus, kurie buvo organizuojami vietoj pradinės privalomosios karo tarnybos nuo 2009 m. ir truko nuo 9 iki 13 savaičių, buvo kviečiami tik vaikinai nuo 18 iki 35 metų amžiaus, kurie nėra atlikę privalomosios pradinės karo tarnybos, bet nori ją atlikti arba tie, kurie nėra atlikę privalomosios pradinės karo tarnybos, tačiau nori kandidatuoti į profesinę karo tarnybą .
Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija, būtinieji kariniai mokymai buvo pakeisti baziniais kariniais mokymais. Buvo pakoreguota mokymų programa, o patys mokymai sutrumpinti iki 12-os savaičių, nebeskaidant jų į dvejus etapus. Šioje įstatymo redakcijoje galimybė atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą buvo suteikta ir moterims.
Iš šiuo metu beveik dviejų tūkst. Lietuvos piliečių, baigusių būtinuosius ir bazinius karinius mokymus, net 100 yra moterys. Daugiausia merginų baziniuose kariniuose mokymuose buvo 2012 m. vasarą. Vienu metu vienoje kuopoje karybos mokėsi 10 merginų.
„Džiugina tai, kad merginos praeina visą dvylikos savaičių kursą kartu su vaikinais, neišsigąsta sunkumų ir jį baigia, “ teigia Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko 3–iosios mokomosios kuopos vadas vyresnysis leitenantas Deivydas Mažeika.
 |
| KAM nuotr./Baziniai kariniai mokymai suteikė galimybę moterims savanoriškais pagrindais atlikti konstitucinę pareigą ir pasirengti ginti Tėvynę. |
Net trečdalis merginų baigusios bazinius karinius mokymus nusprendė pratęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Iš viso profesinės karto tarnybos sutartis yra pasirašę net pusė baigusiųjų mokymus.
Baziniai kariniai mokymai vyksta Rukloje (Jonavos r.), Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir trunka 12 savaičių. Juose dalyvauti gali Lietuvos piliečiai – tiek vaikinai, tiek merginos – nuo 18 iki 38 metų, turintys pagrindinį išsilavinimą ir neteisti už tyčinius nusižengimus. Visi baigę šiuo mokymus gali naudotis papildomomis privilegijomis – subsidija darbdaviams, kompensacija už studijas.
Atranką į bazinius karinius mokymus ir priėmimą į profesinę karo tarnybą atlieka Krašto apsaugos savanorių pajėgų teritoriniai karo prievolės skyriai.
 |
| KAM nuotr./Baziniai kariniai mokymai suteikė galimybę moterims savanoriškais pagrindais atlikti konstitucinę pareigą ir pasirengti ginti Tėvynę. |
