JAV prezidentas Barackas Obama ir jo sąjungininkai per Čikagoje vykstantį Aljanso viršūnių susitikimą paskelbė aktyvuojantys PRG skydo „pareinamojo laikotarpio pajėgumus“.
Tai reiškia, kad JAV karo laivai, apginkluoti raketų gaudytuvais bus dislokuoti Viduržemio jūroje, o Turkijoje pradės veikti radiolokatorių stotis, valdoma iš NATO vadavietės vienoje Vokietijos karinėje bazėje.
Aljansas tvirtina, kad šis skydas yra nukreiptas ne prieš Rusija, o prieš galimas balistinių raketų atakas iš priešiškų šalių, tokių kaip Iranas.
Tačiau Maskva baiminasi, kad ši sistema taip pat gali būti nukreipta neutralizuoti jos strateginiam branduoliniam potencialui.
„Pakvietėme Rusiją bendradarbiauti priešraketinės gynybos srityje ir šis kvietimas tebegalioja, – NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė per spaudos konferenciją. – Tęsime savo dialogą su Rusija ir tikiuosi, kad tam tikroje stadijoje Rusija suvoks, kad bendradarbiauti priešraketinės gynybos srityje atitinka mūsų bendrus interesus.“
Pažymėjęs, kad NATO privalo būti pajėgi apsiginti nuo raketų atakų grėsmės, A.F.Rasmussenas sakė, kad šio žingsnio „negali blokuoti Rusija – tai NATO sprendimas“.
Čikagoje per NATO viršūnių susitikimą protestuotojai susirėmė su policija
Čikagoje policija sekmadienį susirėmė su šimtais demonstrantų, reikalaujančių baigti karą Afganistane ir nepaklususių pareigūnų reikalavimams išsivaikščioti.
Žiniasklaidos reportažuose buvo matomi protestuotojai, kuriems kraujavo sužeistos galvos, tačiau pareigūnai nepateikė duomenų apie sužeistų demonstrantų skaičių.
Pasak pareigūnų, NATO lyderiam sutelkus dėmesį į Afganistano problemą, apie 2 200 žmonių dalyvavo eitynėse Čikagos gatvėmis, tačiau vėliau kai kurie protestuotojai susirėmė su guminėmis lazdomis ginkluotais policininkais.
Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas matė keliolika protestuotojų, kurie buvo šiurkščiai pargriauti ant žemės, surakinti ir ištempti, o tuo metu įpykusi minia svaidė vandens butelius, medines lazdas ir kitokius po ranka pasitaikiusius daiktus į policininkus, dėvinčius riaušėms malšinti pritaikytą aprangą.
Žiniasklaidos reportažuose buvo matomi protestuotojai, kuriems kraujavo sužeistos galvos, tačiau pareigūnai nepateikė duomenų apie sužeistų demonstrantų skaičių.
Policija informavo, kad iki 21 val. vietos (pirmadienio 5 val. Lietuvos) laiku buvo suimti 45 žmonės, o keturi policininkai buvo lengvai sužeisti.
Čikagoje, kurioje prieš tapdamas JAV prezidentu gyveno Barackas Obama, imtasi griežtų saugumo priemonių, ruošiantis dvi dienas vyksiančiam viršūnių susitikimui, kuriame dalyvaus per 50 pasaulio lyderių.
Policija galiausiai sugebėjo išvaikyti protestuotojus, susirinkusius netoli NATO viršūnių susitikimo vietos, tačiau minia tiesiog persikėlė į centrinį verslo rajoną, kuriame triukšmingi susirėmimai tęsėsi iki sutemstant.
Baiminantis smurto protrūkių Čikagoje tvyrojo didelis nerimas: kai kurios miesto centre įsikūrusios bendrovės užkalinėjo skydais savo biurų langus, o kitų darbuotojams buvo patarta vykstant į darbą nedėvėti įprastų kostiumų ir kaklaraiščių, kad jie nebūtų puldinėjami.
Prieš šias eitynes keturi protestuotojais buvo suimti, įtarus ketinimais surengti teroro išpuolį. Jie kaltinami planavę apmėtyti Molotovo kokteiliais B.Obamos rinkimų kampanijos štabą, policijos nuovadas, bankų pastatus ir Čikagos mero Rahmo Emmanuelio namus.
Miesto oficialusis tinklalapis taip pat tapo kibernetinės atakos taikiniu, nurodė policija.
Policija ir protestų organizatoriai žadėjo, kad nepasikartos tokio lygio smurto proveržių, kurie įvyko per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimus Londone ir Toronte, arba riaušių, kokios krėtė Čikagą 1968 metais per Demokratų partijos nacionalinį suvažiavimą.
Oro policijos misija pratęsta be datų
ATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paskelbė, kad Aljanso šalių vadovai nusprendė oro policijos misiją Baltijos šalyse pratęsti ir nesusieti jos su konkrečiomis datomis.
Tačiau į žurnalistų klausimus po sekmadienį Čikagoje pasibaigusio Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžio atsakinėjęs Aljanso vadovas pažymėjo, kad šis susitarimas gali būti peržiūrėtas.
„Mes nusprendėme pratęsti oro policiją nenustatydami datos. Žinoma, toks susitarimas visada gali būti peržiūrėtas. Tačiau, aš manau, jog šioje vietoje svarbu tai, kad mūsų gynybos paketo arba išmaniosios gynybos kontekste sąjungininkai susitarė, jog turimų resursų geresnis panaudojimas yra toks, kad sąjungininkai, kurie turi reikalingus lėktuvus gali vykdyti oro policiją, o tuo metu Baltijos šalys gali investuoti į dislokuojamas pajėgas dalyvauti tarptautinėse operacijose“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Gynybos pajėgumams skirtoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje apie Šiauliuose dislokuotą oro policijos misiją kalbama trumpai.
Pasak jo, oro policijos misija Baltijos šalyse yra Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje investavimo į „bendrą saugumą“ pavyzdys.
„Mes jau turime gerų pavyzdžių. Baltijos šalyse to imasi patruliuodami ore. Tai reiškia, kad mūsų Baltijos sąjungininkai gali sutelkti savo išteklius kitose svarbiose srityse. Todėl mes sutarėme, kad NATO suteiks nenutrūkstamą oro policiją Baltijos šalims“, – kalbėjo A.F.Rasmussenas.
Gynybos pajėgumams skirtoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje apie Šiauliuose dislokuotą oro policijos misiją kalbama trumpai.
„Mes pratęsėme mūsų oro policijos misiją Baltijos šalyse. Ši misija ir kiti oro policijos susitarimai Europoje, kai sąjungininkai bendradarbiauja siekdami užtikrinti ir suteikti saugumą, yra matomi Aljanso solidarumo ženklai“, – rašoma dokumente.
NATO dar vasario pradžioje nusprendė pratęsti oro policijos misiją, kuriai mandatas iki tol buvo suteiktas iki 2014 metų. Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Vasario pradžioje priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų.
NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą. Šiuo metu oro policijos misiją vykdo Lenkija.
Dalia Grybauskaitė paragino Aljanso šalis būti atsargesnėmis perduodant karines technologijas šalims, kurios nepriklauso Šiaurės Atlanto organizacijai
NATO viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Aljanso šalis būti atsargesnėmis perduodant karines technologijas šalims, kurios nepriklauso Šiaurės Atlanto organizacijai, ir atkreipė dėmesį Karaliaučiaus srities militarizavimą.
Rusijos politinė ir karinė vadovybė pastaruoju metu ne kartą grasino, jog dislokuos Karaliaučiaus srityje modernias raketines sistemas, tarp pat ir puolamąsias.
Sekmadienį Čikagoje vykstančiame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje sakydama kalbą ji priminė, kad praėjusiame NATO viršūnių susitikime buvo susitarta siekti „tikros strateginės partnerystės su Rusija, paremtos abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu ir numatomumu“.
„Tačiau pastaruosius pusantrų metų stebėjome įvykius Kaliningrado srityje, Baltijos valstybių pašonėje, kurie yra nesuderinami su minėtais įsipareigojimais, įskaitant nepateisinamą pažangiausių “žemė-oras„ ir “žemė-žemė„ tipo raketinių sistemų dislokavimą šiame regione. NATO privalo žinoti, kad dislokuotos raketinės sistemos galės pasiekti Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą, Berlyną ir kitas NATO sostines“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Rusijos politinė ir karinė vadovybė pastaruoju metu ne kartą grasino, jog dislokuos Karaliaučiaus srityje modernias raketines sistemas, tarp pat ir puolamąsias. Taip Rusija bando įtikinti JAV ir NATO labiau atsižvelgti į jos interesus plėtojant Europoje priešraketinės gynybos sistemą.
„Šie ir kiti įvykiai sąlygoja būtinybę NATO užtikrinti patikimą atgrasinimą bei lankstesnę NATO pajėgų sąveiką per bendras pratybas, mokymus ir rotaciją. Jie taip pat perspėja sąjungininkes būti atsargesnes nei bet kada anksčiau, perduodant karines technologijas arba įrangą trečiosioms šalims“, – teigė D.Grybauskaitė.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys reiškė savo nepasitenkinimą, kai 2009 metais paaiškėjo, kad Rusija iš Aljansui priklausančios Prancūzijos rengiasi pirkti vadovavimo operacijoms ir jūrų desanto laivus „Mistral“. Kai kurie Rusijos kariuomenės generolai tuomet sakė, kad tokio tipo laivas ypač būtų pravertęs 2008-ųjų rugpjūčio karinėje operacijoje prieš narystės NATO siekiančią Gruziją. Pirmąjį tokio tipo laivą Rusijos pajėgos turėtų gauti po trejų metų.
