Jis taip pat pažymi siekiantis, kad 2014 metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų sutarta dėl kolektyvinės gynybos išplėtimo ir kibernetinio saugumo iššūkiais.
Seime vykstančioje tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje penktadienį dalyvavęs A.F.Rasmussenas atsakydamas parlamentarų į klausimus apie kibernetinį saugumą aiškino, kad pačios NATO informacinės sistemos yra apsaugotos.
„Per metus mes patyrėme apie 2500 išpuolių prieš NATO sistemą. Taigi kibernetinėje erdvėje yra didžiulis susidomėjimas tuo, kas vyksta NATO, mes turime būti labai atsargūs, kad mūsų kibernetinė gynyba būtų pati geriausia, pati efektyviausi. Mes sukūrėme sistemas, kurios užtikrina efektyvią apsaugą, įskaitant greito reagavimo komandas", – sakė sekretorius.
Jo teigimu, šiuo metu diskutuojama dėl pagalbos atskiroms šalims, patiriančioms kibernetinius išpuolius.
„Dabar mes apie tai kalbame ir aš tikiuosi, kad nuo dabar iki 2014 metų NATO viršūnių susitikimo mes parengsime politiką dėl kolektyvinės gynybos, kaip ją išplėti įtraukiant ir kibernetinį saugumą. Taigi toks būtų mano tikslas – kad 2014 metų viršūnių susitikime mes priimtume kibernetinio saugumo politiką NATO", – kalbėjo jis.
Paklaustas, kokios dabar yra kibernetinio karo kariavimo taisyklės, jis aiškino, kad "iš anksto į daugelį tų klausimų negalima atsakyti – vien tiktai pamačius išpuolį į tuos klausimus galima atsakyti ir būtent taip mes ir dirbame su šiais dalykais – kai tiktai mūsų sąjungininkę užpuola arba užpultų, mes susitiktume, konsultuotumėmės ir nuspręstume, kaip reaguoti į tą išpuolį, jeigu ta šalis prašytų mūsų pagalbos".
Žvelgiant iš mano perspektyvos, dabar tai ir NATO perspektyva, mes esame atsakingi ir jaučiame pareigą apginti visuomenės šalyse narėse", – dėstė jis.
