Tai numato nutarimo projektas, kurį antradienį ėmėsi nagrinėti Seimas.
Po svarstymų Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose bus balsuojama dėl projekto priėmimo.
Projektu taip pat siūloma, kad nuo 2016 metų sausio tokiose tarptautinėse operacijose dalyvauti galinčių Lietuvos karių ir tarnautojų skaičius didėtų 468.
Kaip pažymi projektą teikiančios Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos, NATO greitojo reagavimo pajėgos, ES kovinės grupės, NATO ir ES karinių vadaviečių personalas tarptautinėse operacijose gali būti panaudojamas tik Šiaurės Atlanto Tarybai arba ES Tarybai priėmus atitinkamus sprendimus.
Projektu taip pat siūloma, kad nuo 2016 metų sausio tokiose tarptautinėse operacijose dalyvauti galinčių Lietuvos karių ir tarnautojų skaičius didėtų 468.
Pasak teikėjų, nutarimo projektas leistų Lietuvai laiku vykdyti įsipareigojimus Aljansui bei ES ir prireikus siųsti į tarptautinę operaciją NATO greitojo reagavimo pajėgoms, ES kovinėms grupėms priskirtus Lietuvos karinius vienetus, taip pat Lietuvos karius, tarnaujančius NATO ir ES karinėse vadavietėse, iš karto priėmus atitinkamą Šiaurės Atlanto Tarybos arba ES Tarybos sprendimą.
NATO greitojo reagavimo pajėgos formuojamos iš Aljanso valstybių priskirtų pajėgų, o vienos pamainos budėjimo laikas – 12 mėnesių.
2015 metais NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirti šie Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai (iš viso iki 244 karių): pajėgų apsaugos pėstininkų kuopa, psichologinių operacijų grupė, civilių ir karių bendradarbiavimo operacijų būrys, žmogiškosios žvalgybos grupė, specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas ir štabo karininkai į specialiųjų operacijų pajėgų komponento vadavietę, judėjimo kontrolės grupė, štabo karininkas jungtinėje logistinės paramos grupėje.
NATO ir ES karinėse vadavietėse 2015–2016 metais tarnybą atliks iki 56 Lietuvos karių.
2016 metais planuojama, kad NATO greitojo reagavimo pajėgose budės Karinių jūrų pajėgų laivas, vidutinės krovos sunkvežimių būrys, štabo karininkas jungtinėje logistinės paramos grupėje, priešakinė degalų tiekimo grupė, pėstininkų kuopa ir štabo karininkai Baltijos valstybių batalione eskadronas ir štabo karininkai į specialiųjų operacijų pajėgų komponento vadavietę (iš viso iki 371 kario).
Lietuva taip pat dalyvauja kuriant ir plėtojant ES karinius pajėgumus. 2015 metais Lietuva kartu su Estija, Latvija, Suomija, Airija, Švedija ir Norvegija budės vienoje kovinėje grupėje. Lietuva Šiaurės kovinei grupei priskirs pajėgų apsaugos pėstininkų būrį ir štabo karininkus (iki 50 karių). 2016 metais Lietuva taip pat priskirs pajėgų apsaugos pėstininkų būrį ir štabo karininkus (iki 50 karių) į Jungtinės Karalystės vadovaujamą kovinę grupę.
NATO ir ES karinėse vadavietėse 2015–2016 metais tarnybą atliks iki 56 Lietuvos karių.