Seriją sprogimų naikinant kliūtis ir verčiant medžius amerikiečiai surengė Dravsko poligone, kur jau šeštadienį oficialiai prasidės NATO pratybos „Steadfast Jazz 2013“. Šiame poligone treniruojasi ir Lietuvos kariai.
Žemiau siūlome pasižiūrėti amerikiečių filmuotus vaizdus.
Apie pratybas
Pratybos „Steadfast Jazz 2013“ lapkričio 2-9 dienomis vyks Lenkijoje ir Latvijoje. Pratybos taps prieš tai vykusių septyniolikos pratybų serijos keturiolikoje šalių kulminacija. Pratybos remsis išgalvotu scenarijumi išgalvotoje šalyje. Jose dalyvaus kitais metais budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. – NRF) perimsiančios sausumos, karinės oro, karinės jūrų pajėgos, taip pat ir specialiųjų operacijų junginiai. Tokio masto pratybų NATO neorganizavo nuo 2006 metų.
Pratybose dalyvaus 6 tūkst. karių iš dvidešimties Aljansui priklausančių valstybių ir šalių partnerių.
Pratybose „Steadfast Jazz 2013" bus treniruojamas ir vertinamas NATO greitojo reagavimo pajėgų pasirengimas reaguoti į bet kokio pobūdžio grėsmę bet kurioje pasaulio vietoje, taip pat ir dalyvauti koviniuose veiksmuose. Taip pat jose bus įvertintas Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume štabo pasirengimas vadovauti NATO jungtinėms operacijoms 2014 metais.
Pratybose „Steadfast Jazz“ iš viso dalyvaus apie 300 Lietuvos karių, kurie bus dislokuoti skirtingose vietose Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje. Lietuvos karių kuopa (140 karių) tarptautinio vieneto sudėtyje dalyvaus Lenkijos kariuomenės Dravsko poligone vyksiančiose lauko pratybose.
Šiame poligone taip pat bus dislokuotos ir Jungtinėse bei Taktinėse oro atakos grupėse veiksiantys Lietuvos kariai. Latvijoje – Adaži poligone išsiskleisiančiame NATO Jungtinių pajėgų vadavietės štabe ir pratybų kontrolės elemente – dalyvaus 10 štabo karininkų ir civilių.
Dar 2 štabo karininkai bus dislokuoti Norvegijoje įsikūrusiame NATO Jungtiniame kovinio rengimo centre. Be to, Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone Lietuvos kariai taip pat užtikrins priimančiosios šalies paramą išskleistai Italijos vadovaujamai NATO greitojo reagavimo pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadavietei.
Apie NRF
NATO greitojo reagavimo pajėgos (angl. – NRF) – aukštos parengties, technologiškai pažangios daugianacionalinės NATO pajėgos, į kurias rotacijos būdu visos NATO šalys skiria savo pajėgumus. NRF sudaro valstybių-narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie tam tikrą laiką aukštoje parengtyje budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas.
Esant reikalui turi reaguoti 13 tūkst. karių, užduoties vietoje galinčių pasilikti iki 30 dienų ar net ilgiau. Jei yra būtinybė, karių skaičius gali būti padidintas iki maždaug 30 tūkst. karių.
Priėmus sprendimą, NRF gali išvykti į operacijų rajoną per penkias dienas. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba. Šias pajėgas sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai.
Pirmą kartą pajėgos buvo aktyvuotos 2005 metų spalio padėti nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui. Humanitarinėje operacijoje dalyvavo ir Lietuvos vandenvalos vienetas, suformuotas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių ir technikos.
Šiuo metu NRF budi apie 200 Lietuvos karių iš Karinių oro pajėgų, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Specialiųjų operacijų pajėgų ir LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.
