„Esame pasirengę mokyti, patarti, padėti Afganistanui“
Ko imtis Afganistane po 2014 metų, NATO ketina apsispręsti, kai ši šalis ir JAV susitars dėl tolimesnio amerikiečių karių buvimo – jų statuso, skaičiaus, teisinio imuniteto ir kai kurių kitų detalių.
Susitarimo projektą lapkritį turėtų apsvarstyti Loja džirga – prezidento Hamido Karzai šaukiamas genčių vyresniųjų ir kitų iškilių asmenų susirinkimas. Manoma, kad daugiausia ginčų kils dėl Afganistane liksiančių amerikiečių karių imuniteto, kitaip tariant, kas ir kur juos teistų, jei to prireiktų. Abejojama, ar JAV šiuo klausimu nusileistų ir atiduotų savo karius afganistaniečių teisingumui.
Kabulas savo ruožtu tikisi saugumo garantijų iš Jungtinių Valstijų ir solidžios finansinės paramos.
 |
| nato.int nuotr./Andersas Foghas Rasmussenas |
Briuselyje, kur vyksta NATO gynybos ministrų susitikimas, Aljanso generalinis sekretorius antradienį sulaukė žurnalistų klausimo, ar nejaučia, kad užsitęsus Vašingtono ir Kabulo deryboms dėl Dvišalio saugumo susitarimo, taigi ir neaiškumui, kaip reikės elgtis po 2014 metų, senka NATO narių kantrybė. Loja džirga gali iki lapkričio pabaigos nepriimti sprendimo, o afganistaniečiai nebūtinai nusileis JAV reikalavimams.
„Politiniame procese niekada nežinai, koks gali būti rezultatas, – pajuokavo A.F.Rasmussenas. – Klausiate, ar esu tikras (dėl susitarimo – red. past.). Taip, esu tikras, kad sudarysime Dvišalį saugumo susitarimą tarp JAV ir Afganistano, taip pat, kalbant apie NATO, susitarimą dėl pajėgų statuso.“
NATO vadovas pažymėjo esąs užtikrintas, kad susitarti pavyks. „Afganistaniečiai žino: toks susitarimas yra būtina sąlyga, kad mūsų instruktoriai būtų dislokuoti po 2014 metų. Esame pasirengę mokyti, patarti, padėti Afganistano saugumo pajėgoms, bet mums reikia tinkamo teisinio pagrindo, kuris reglamentuotų NATO karių diskolavimą Afganistane“, – kalbėjo A.F.Rasmussenas.
View Larger Map
Generalinis sekretorius taip pat pridėjo neabejojantis, kad „afganistaniečiai norėtų mus matyti tęsiančius mokymą, teikiančius pagalbą ir patarimus“.
Kariai – be automobilių, detalių ir batų
Amerikiečių pajėgos Talibaną nuvertė 2001-ųjų spalį, bet tik po dvejų metų buvo pradėta NATO operacija ir dislokuotos Tarptautinės saugumo palaikymo pajėgos (International Security Assistance Force, ISAF). Šiuo metu šalyje tebėra dislokuota apie 90 tūkst. užsienio karių, iš kurių daugiau nei du trečdaliai – amerikiečiai. NATO narės savo pajėgas ketina išvesti iki kitų metų gruodžio. Tuomet atsakomybę už šalies saugumą visiškai perims vietos kariuomenė ir policija.
Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos, NATO teigimu, vadovauja daugeliui operacijų. Jų dydis esą jau viršija 300 tūkst. žmonių. Tačiau šis skaičius, sakoma, neatspindi realios situacijos.
Kariai dažnai negali susiremontuoti pakelės bombų ar granatų apgadinto transporto, nes trūksta atsarginių dalių. Trys ketvirtadaliai vieno kariuomenės padalinio, kurį neseniai aprašė dienraštis „Washington Post“, šarvuotų automobilių netinkami naudoti. HMMWV – šarvuotų didelio pravažumo automobilių – buvo tiek mažai, kad dalis karių 20 km atstumą nuo vienos iki kitos bazės įveikė pėsčiomis.
„Kaip galime taip kariauti?“ – retoriškai klausė pulkininkas Hamidullah, kaip daugelis afganistaniečių, prisistatantis tik vardu.
Jo vadovaujamas bataliojas susiduria su problemomis, kurios, anot „Washington Post“, gali tapti didžiausiu iššūkiu kuriamoms Afganistano pajėgoms, – negalėjimu suremontuoti ar atnaujinti apgadintą gyvybiškai svarbią įrangą. Ne vienus metus tuo rūpinosi JAV, bet, vos afganistaniečiai perėmė didžiąją dalį kovos veiksmų, remontuoti jų įrangą amerikiečiai nustojo. Pasak jų, perduoti šį darbą patiems afganistaniečiams buvo neįšvengiama. Bet, kol vietos tiekimo grandinė nėra išvystyta, o Gynybos ministeriją tebekamuoja korupcija, kariuomenės padaliniai negauna pakankamai technikos ir atsarginių dalių.
Kandahare dislokuoto bataliono vadas Nabiullah skundėsi, kad per kovų sezoną, kuris tęsiasi nuo pavasario iki rudens, 20 proc. jų HMMWV buvo susprogdinti arba nebegalėjo būti pataisyti. Kito bataliono vadas nurodė per keturis mėnesius netekęs 15 proc. automobilių.
Vietos kariai tikina neprarandantys kovinės dvasios, bet veikiančios technikos stoka riboja galimybes atlikti operacijas. Pavyzdžiui, Hamidullah bataliono sprogmenų paieškos ir išminuotojų būrys vietoj keturių HMMWV tebeturi vieną, todėl gali atlikti kur kas mažiau patrulių.
Su logistinėmis problemomis susiduria net giriamos Afganistano specialiosios pajėgos. „Amerikiečiai davė mums HMMWV, o atsarginių dalių – ne“, – skundėsi seržantas Mohammadas Safi iš Vardako provincijos.
Galvos skausmas – ne vien transportas, atsarginės dalys ir nuolat trūkstamas kuras, bet ir tokie dalykai, kaip avalynė. Nesutarimai Gynybos ministerijoje sutrukdė dešimtims tūkstančių karių gauti specialius batus. Juos kariai turi pirkti patys, tačiau kartais rikiuotėje pasirodo su paprastais sportbačiais. Be to, didelė dalis karių vis dar yra neraštingi, išlieka aukštas dezertyravimo lygis.
Tiesa, nepaisant skepsio, Vanda Felbab-Brown iš „Brookings“ instituto pabrėžia, kad afganistaniečiai įrodė esantys pakankamai stiprūs ir galintys atlaikyti taktines kovas.
Pasiekimais ir džiaugiasi, ir abejoja
ISAF misijos rezultatai vertinami nevienareikšmiškai. Daugelis pripažįsta didžiulę pažangą įvairiose srityse – žiniasklaidos, žmogaus teisių, švietimo, sveikatos apsaugos, gerėjančią infrastruktūrą, bet kartu abejojama, ar saugumas Afganistane ir jo gebėjimas išsilaikyti ant savo kojų jau yra pakankamas.
Nerimstantys kovotojai, didžiulė korupcija, menki valdžios gebėjimai – tokios bėdos minimos likus vos daugiau nei metams iki tarptautinių pajėgų išvedimo, todėl vis dar abejojama, ar afganistaniečiai užtikrins saugumą savarankiškai. Finansinė ir žmogiškoji misijos kaina, trapus saugumas Afganistane ir faktas, kad dabar labiausiai dėl konflikto kenčia civiliai gyventojai – naujos taktikos ėmęsi talibai dabar dažniau atakuoja ne užsienio karius, o aukštus vietos politikus ir pareigūnus, – verčia skeptikus kelti klausimus dėl operacijos tikslingumo.
 |
| Hamidas Karzai |
H.Karzai prieš porą savaičių pasmerkė NATO misiją, kuri esą atnešė „daug kančių“, tačiau nedavė jokios naudos, ir užsiminė galįs nepasirašyti dvišalės saugumo sutarties su JAV.
„Saugumo fronte visas NATO užmojis sukėlė Afganistanui daug kančių, nusinešė daug gyvybių ir nedavė jokios naudos, nes šalis nėra saugi, – jis sakė BBC. – Mes norėjome absoliutaus saugumo ir aiškiai nubrėžto karo su terorizmu.“
A.F.Rasmussenas atkirto, kad Afganistanas per dešimtmetį nuėjo ilgą kelią. Pagrindinis ISAF tikslas esą buvo sudaryti sąlygas vyriausybei užtikrinti efektyvų saugumą ir sukurti pajėgas, kad šalis nebetaptų teroristų prieglobsčiu.
„Deutsche Welle“ kalbinti ekspertai dalijosi įvairiomis nuomonėmis apie ISAF pasiekimus. Vieni tvirtina, kad talibų nuvertimo ir teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno nužudymo pakanka misiją vadinti sėkminga. Kiti aiškina, kad ligšioliniams pasiekimams kyla grėsmė, o NATO afganistaniečiams tiesiog perduos beviltišką situaciją pasiekusį karą.
„Talibano valdžioje nebėra, bet jie grasina sugrįžti. Kovotojai de facto jau kontroliuoja kai kuriuos esminius Afganistano regionus, ypač pietuose ir rytuose“, – teigė Pietų Azijos ekspertas Michaelas Kugelmanas. Nors šalyje nebeliko „al Qaeda“ bazių, jos aktyvistai rado prieglobstį kaimyniniame Pakistane.
Tarptautinė bendruomenė sumokėjo didelę kainą už 12 metų užsitęsusią misiją. „Brookings“ instituto duomenimis, nuo 2001-ųjų žuvo per 3,3 tūkst. karių, vien amerikiečių – bemaž 2,2 tūkst. Jungtinėms Valstijoms dalyvavimas šioje operacijoje atsiėjo jau daugiau kaip 660 mlrd. dolerių, iš kurių 56 mlrd. dolerių buvo išleisti afganistaniečiams apginkluoti ir mokyti.
