Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu Vytautu Jonu Žuku.
– Ministre, kaip ir minėjau, be Lietuvos NATO vadavietės atidarytos dar penkiose šalyse. Ką tai reiškia? Kokia žinia yra siunčiama?
– Tai reiškia, kad NATO yra pasirengęs, turi pajėgumus ir geba reaguoti kada reikia, kad sustabdytų bet kokią agresiją, kokia galėtų būti prieš vieną iš NATO šalių.
– Generole, paaiškinkite konkrečiau, kokia veikla ši vadavietė užsiims?
– Jos paskirtis yra aiški iš jos pavadinimo – NATO pajėgų integracijos vienetas. Tai pagrindinė vadavietei skiriama užduotis – pasiruošti mūsų sąjungininkų atėjimui į Lietuvą, jeigu to reikės. Pirmiausiai – greito reagavimo pajėgoms. Štabas skirtas vykdyti koordinacines funkcijas tarp nacionalinių pajėgų ir NATO pajėgų.
Kita svarbi užduotis – koordinuoti pratybas, kurios vyksta Lietuvoje. Tiek amerikiečių kariuomenės, tiek Europos šalių pajėgų. Europoje vyksta amerikiečių vadovybės organizuojamos pratybos ir taip pat vyksta NATO pratybos. Dažnai jos turi skirtingus tikslus. Todėl šiuos dalykus svarbu tinkamai koordinuoti. Be to, dar vyksta ir nacionalinės pratybos. Visos pratybos turi būti nukreiptos vienu tikslu.
– Ar šioje vadavietėje dirba tik užsienio šalių karininkai?
– J. V. Žukas: Nebūtinai. Planuojama, kad apie pusė bus iš Lietuvos. Kol kas numatyta, kad štabe dirbs 40 specialistų, tačiau tas skaičius gali plėstis.
– J. Olekas: labai svarbu, kad čia mes turime ryškų savo balsą. Vadavietėje dirbs pusė Lietuvos karininkų ir turėsime tiesioginį kontaktą ne tik su NATO vadavietėmis, bet ir su nacionaliniais padaliniais.
J. Olekas: labai svarbu, kad čia mes turime ryškų savo balsą.
– Vadavietės atidarytos iš viso šešiose valstybėse, bet NATO generalinis sekretorius lankėsi tik Lietuvoje. Ar ši vadavietė kažkuo išskirtinė, ar tiesiog dėmesys Lietuvai didesnis?
– J. Olekas: iš Vilniaus buvo oficialiai atidarytos visos vadavietės. Mums tai yra tam tikra garbė ir įvertinimas. Kitaip tariant, visa aukščiausia NATO vadovybė lankėsi Vilniuje.
– Prezidentė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva 2 proc. nuo BVP kariuomenei ketina pasiekti jau 2018 m. Partijų susitarime numatyta šį procentą pasiekti iki 2020 m. Tai kuri data realesnė, ministre?
– Jeigu žiūrint pagal dabartinę situaciją, tai mes daug sparčiau „augame“ negu iš pradžių galvojome. 2016 m. numatytas 30 proc. augimas, t.y. planuojame pridėti apie 100 mln. eurų per metus. Tai faktiškai mes artėjame prie to, kad 2 proc. nuo BVP pasieksime jau 2018 m. Žinoma, labai svarbu, koks bus ekonomikos augimas per tą laikotarpį.
