Tą akimirką, kai prie brolių Saido ir Cherifo Kouachi užgrobtos leidyklos Damarten an Goelio rajone prisiartino vyrukai iš Prancūzijos antiteroristinių operacijų padalinio GIGN, liko mažai abejonių, kad teroristus suvarpys kulkų kruša.
Tris dienas trukęs katės-pelės žaidimas artėjo prie pabaigos. Teroristų gaudynes po visą Paryžių turėjo užbaigti gerai ginkluoti ir puikiai paruošti komandosai iš Groupe d'Intervention de la Nationale žandarmerijos – sutrumpintai GIGN.
Saidą jau buvo sužeidusios pareigūnų kulkos, todėl vyras kraujavo. Jo brolis Cherifas pareiškė, kad nori mirti kaip kankinys. Todėl apie 18 valandą Lietuvos laiku gerai ginkluoti broliai pabandė šturmuoti GIGN linijas. Abu vyrus suvarpė kulkos.
Tuo metu už pusšimčio kilometrų, Paryžiaus Port de Vinseno rajone, vyko kita dramatiška akistata. Automatiniu šautuvu AK-47 ginkluotas teroristas Amedy Coulibaly nužudė keturis įkaitus, tarp jų ir vyrą, kuris pistoletu bandė nukauti nusikaltėlį.
Košerinio maisto krautuvėlę, kurioje užsibarikadavo teroristas, apsupo kitas garsus prancūzų antiteroristinių operacijų padalinys RAID. Šie vaikinai yra įkaitų vadavimo specialistai. Praėjus 15 minučių po to, kai buvo nukauti broliai Kouachi, RAID pradėjo operaciją: į parduotuvę rėžėsi akinantys šviesos blyksniai, kurtinantis garsas, pasigirdo sprogimas, patalpas užtvindė dūmai ir po kelių akimirkų komandosai nukovė teroristą.
Taip baigėsi kruvina trijų dienų kova su terorizmu Paryžiuje. Mažai kas abejoja, kad įvykiai Paryžiuje žymi naują smurto bangą Europoje, kurią pranašauja islamo fanatikai iš Sirijos ir Irako. Todėl smarkiai išaugo tokių antiteroristinių operacijų padalinių kaip GIGN ir RAID reikšmė nacionaliniam saugumui.
Įvykiai Paryžiuje žymi naują smurto bangą Europoje, kurią pranašauja islamo fanatikai iš Sirijos ir Irako. Todėl smarkiai išaugo tokių antiteroristinių operacijų padalinių reikšmė nacionaliniam saugumui.
Šie prancūzai pagarbą užsitarnavo darbais, kurie pateko į antiteroristinių operacijų istoriją.
1994 metų gruodį GIGN sėkmingai šturmavo Marselyje užgrobtą „Air France“ lėktuvą. 2012 metų kovą RAID nukovė teroristą Mohamedą Merah, kuris buvo įtariamas nužudęs prancūzų kareivį ir surengęs žudynes prie mokyklos Tulūzoje.
Europoje yra daug labai gerai paruoštų antiteroristinių padalinių, tačiau pastaruoju metu jie susiduria su nauja realybe, kuri reikalauja peržiūrėti taktiką ir ginkluotę.
Arabų ir musulomų pasaulyje auginami fanatikai, kurie sugrįžta į senųjų kolonijų sostines Europoje, kad vykdytų savo džihadą.
Kovotojai mokėsi iš Miuncheno įvykių
Beveik visi Europos kovos su terorizmu padaliniai buvo sukurti po 1972 metų rugsėjo įvykių, kai per Miuncheno olimpines žaidynes palestiniečių teroristai išžudė Izraelio sportininkus.
Tada Vakarų Vokietija sukūrė atiteroristinių operacijų padalinį GSG-9, Prancūzijos žandarmerija – GIGN, o Italijos karabinieriai – GIS. Šios specialistų komandos buvo suburtos iš policijos pajėgų. Tik britai žengė kitu keliu – įkaitų vadavimo komandą surinko iš elitinių kariuomenės desantininkų SAS.
Šie europiečių daliniai greitai ištobulino savo taktiką, ginkluotę ir įrangą, tad teroristai buvo mušami į vienus vartus. Įkaitų grobimas buvo pašalintas iš teroristų repertuaro Europoje.
Pavyzdžiui, 1977 metais olandų padalinys BBE nukovė teroristus ir išvadavo traukinio keleivius. Tais pačiais metais vokiečiai GSG-9 išlaisvino įkaitais tapusius „Lufthansa“ keleivius. 1981 metais britų SAS sužavėjo pasaulį, kai išgelbėjo įkaitus, laikomus Irano ambasadoje Londone.
Europiečių antiteroristinės komandos visada palaikė glaudžius ryšius. Bendradarbiavimas taktiniame lygmenyje buvo ypač tamprus.
Nedidelės kietų vyrukų komandos skraidė šarvuotais furgonais aukštyn ir žemyn slaptuose poligonuose, mokėsi vieni iš kitų taktikos ir metodų. Kalbos barjerą padėjo įveikti universalūs automatinių ir snaiperių šautuvų garsai.
Toks bendradarbiavimas ypač buvo geras Nyderlanduose ir Vokietijoje, kur petys į petį mokėsi net keliolika gerai parengtų komandų. Prie šių mainų prisidėjo amerikiečių FTB atiteroristinių operacijų komanda PHT.
„Mes visi esame maži, bet susiduriame su bendromis, didelėmis grėsmėmis, todėl privalome kartu kaupti patirtį“, – kartą sakė olandų padalinio BBE vadas.
Tarp geriausių – ir „Aras“
Europos antiteroristinių operacijų komandų lygis ir sugebėjimas dirbti kartu palieka įspūdį. Pavyzdžiui, antiteroristinius dalinius vienijantį tinklą ATLAS sudaro net 35 komandos iš 27 Europos valstybių. Tarp jų yra ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Visų šių padalinių tikslas vienas – kelti profesionalumą ir teikti paramą vieni kitiems. Ypač, kai atliekamos didelės antiteroristinės operacijos.
Tačiau įvykiai Paryžiuje net ir šiems vyrukams kelia susirūpinimą. Visų pirma, džihadistai pakeitė taktiką ir stengiasi įkaitus nužudyti dar iki tol, kai pradės švilpti atiteroristinių operacijų padalinių kulkos.
Džihadistai pakeitė taktiką ir stengiasi įkaitus nužudyti dar iki to laiko, kai pradės švilpti atiteroristinių operacijų padalinių kulkos.
Operacijos prieš tokius, gerai parengtus ir iki dantų ginkluotus, teroristus yra labai sudėtingas dalykas. Ar kada pagalvojote, kaip tai vyksta?
Prasidėjus tokiam teroro aktui, koks buvo įvykdytas Paryžiuje, pareigūnai turi žaibiškai apsaugoti perimetrą aplink nelaimės vietą, gretimuose rajonuose išdėlioti paramos pajėgas, ant stogų dislokuoti snaiperius, o šalia užimto pastato – šturmo komandas.
Išvertus iš anglų kalbos akronimas SWAT reiškia „specialūs ginklai ir taktika“, tačiau galime tai išversti ir kitaip – „atsisėsk, palauk ir kalbėk“.
Tokios operacijos gali užsitęsti dešimtis valandų, o vyrai, ant savęs nešantys apie 80 kilogramų šarvų, ginklų ir kitos įrangos, turi būti kiekvieną akimirką pasiruošę darbui.
Balistiniai šalmai ir kietabriauniai šarvai gali labai greitai nutrinti kaklą ir nuvarginti raumenis. Dar pridėkime tai, kad Europos klimatas ne visada glosto šiluma ir maloniu vėjeliu, šarvuose yra tarpų, per kuriuose gali merkti ledinis lietus ar sniegas. Šie pareigūnai ne visada gali atsigerti vandens, tad jiems gresia dehidratacija.
Komandos vadas gali žaibiškai sudėlioti genialų planą, tačiau aplinkybės dažnai priverčia laukti. Ilgai laukti. O kartais signalą veikti duoda ne komandos vadas, bet teroristai, netikėtai nusprendę nužudyti įkaitus. Vienas šūvis ir valandų valandas kantriai laukusi komanda turi žaibiškai ir preciziškai tiksliai veikti.
Paryžiaus atvejis rodo, kad tokios dramatiškos situacijos gali susiklostyti net keliose skirtingose vietose. O gal – net keliose skirtingose šalyse. Tam reikia ne tik puikiai paruoštų kovotojų su terorizmu. Reikia šimtų patyrusių aptarnaujančių darbuotojų, ryšininkų, o taip pat – naujų taktikų, metodų, teisės aktų ir idėjų.
Europa turi mokytis iš Izraelio
Ne paslaptis, kad dalis Europos antiteroristinių operacijų padalinių mokėsi iš Izraelio „Ya’ma’m“, kuris yra laikomas pačiu geriausiu ir labiausiai patyrusiu pasaulyje.
Izraeliečiai turi tokį turtingą patirties bagažą, kad teroristų veiksmus yra išnagrinėję iki smulkmenų. Šitie vaikinai yra tokie kieti, kad gali ne tik išvaduoti įkaitus, bet ir nukauti savižudį dar prieš tai, kai nuspaudžiamas lemtingas mygtukas.
Tačiau dėl politinių priežasčių Europos padalinių vadai slepia, kad bendradarbiauja su „Ya’ma’m“. Tik vokiečių GSG-9 nesikuklino, kai per Izraelio nacionalinę televiziją buvo parodyti bendri jų ir izraeliečių veiksmai.
Izraelio komandosų patirtis šiuo metu yra labai reikalinga Europai.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių Europa pirmą kartą susiduria su naujosios kartos islamo teroristais. Jau užaugo fanatikai, kurie Sirijoje ir Irake buvo smarkiai ruošiami ne tik šaudyti ir sprogdintis, bet taktikos, kalbų, gyvenimo Europoje taisyklių. Jie turi reikiamos įrangos, išmano technologijas, socialinius tinklus, turi vakarietiškus pasus, pinigų, tad gali keliauti po pasaulį ir pirkti vakarietiškus ginklus.
Užaugo fanatikai, kurie Sirijoje ir Irake buvo smarkiai ruošiami ne tik šaudyti ir sprogdintis, bet taktikos, kalbų, gyvenimo Europoje taisyklių. Jie turi reikiamos įrangos, išmano technologijas, socialinius tinklus, turi vakarietiškus pasus, pinigų, tad gali keliauti po pasaulį ir pirkti vakarietiškus ginklus.
Europa šito dar nematė, o keistis reikia jau dabar.
Pasikeisti turi Europos valstybių žvalgybos, nes kruvinas žaidimas perėjo į naują lygmenį. Vyriausybės turi dar glaudžiau bendradarbiauti, kad atpažintų teroristų čiuptuvus, kurie išnyrą iš Sirijos bei Arabų pusiasalio ir rangosi Europos požemiuose.
Policijos pareigūnai turi peržiūrėti savo taktikas, kad atitiktų šiuo dienų realybę ir sugebėtų užtikrinti saugumą gatvėse.
Antiteroristinių operacijų padaliniai turi gauti daugiau išteklių, kad tie vyrai, kurie lenda po kulkų kruša, turėtų viską, ko reikia, kad sustabdytų pasaulinę katastrofą pranašaujančius laikrodžius.
Sprogdinimai Madride ir Londone buvo tik įžanga į naują terorizmo bangą. Žudynės Paryžiuje jau yra naujos kartos terorizmas. Taip pat, kaip ir kruvini Miuncheno įvykiai, šis smurto aktas turėtų žymėti ir naują kovos su terorizmu etapą.
Tačiau tam pirmiausia reikia Europos politinių lyderių valios.
Sausio 10 dieną, kai milijonai žmonių žygiavo Paryžiaus gatvėmis, Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas pareiškė, kad Prancūzija kariauja su radikaliuoju islamu. Bet deklaruoti, kad esi kare, yra daug lengviau nei kautis.
