14.09 JT vadovas: Rusija privalo susilaikyti nuo krizės eskalavimo
JAV generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pirmadienį paragino Rusiją vengti veiksmų, kurie galėtų pabloginti padėtį krizės apimtoje Ukrainoje.
„Raginu Rusijos Federaciją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų dar labiau eskaluoti padėtį“, – Ban Ki-moonas sakė žurnalistams prieš suplanuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
13.43 val. Lavrovas smerkia grasinimus sankcijomis ir boikotais dėl Ukrainos
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį griežtai sukritikavo grasinimus sankcijomis ir boikotais dėl jo šalies vaidmens krizės apimtoje Ukrainoje.
„Tie, kas mėgina traktuoti situaciją kaip tam tikrą agresiją ir grasina sankcijomis bei boikotais, patys nuolat skatino ukrainiečius atsisakyti dialogo ir galiausiai poliarizavo Ukrainos visuomenę“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje.
13.09 val. A.Jaceniukas: Ukraina niekada neišsižadės Krymo, sako premjeras Jaceniukas
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekuomet neišsižadės Krymo.
Rusijos pajėgos perėmė šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio kontrolę, bet, kaip žurnalistams sakė A.Jaceniukas, niekas niekam neperleis Krymo.
S.Lavrovas kaltina naująją Ukrainos valdžią keliant grėsmę mažumoms
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino naujuosius Ukrainos lyderius pažeidžiant mažumų teises ir sakė, jog ultranacionalistai kontroliuoja daug šios buvusios sovietinės valstybės rajonų.
„Nugalėtojai ketina pasinaudoti savo pergalės vaisiais, kad pažeidinėtų žmogaus teises ir pagrindines mažumų laisves“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje.
Ministras pridūrė, kad „ultranacionalistų smurtas kelia grėsmę rusų bei rusiškai kalbančių gyventojų gyvybėms ir regioniniams interesams“.
13.00 val. Moldova pasmerkė Rusijos veiksmus Kryme
Regnum.ru skelbia, kad Moldova pasmerkė Rusiją už „karinio pobūdžio veiksmus“ Kryme.
Rusijai – kaltinimai inscenizavus susišaudymą Kryme
News.liga.net praneša, kad V.Putinas kreipėsi dėl kariuomenės įvedimo į Ukrainą po to, kai Rusijos televizija parodė neva per susišaudymą prie Krymo ministrų tarybos Simferopolyje žuvusius rusų kareivius. Pranešama, kad šis susišaudymas galėjo būti inscenizuotas pačių rusų.
11.51 val. Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad prieigą prie Juodosios jūros blokuoja 10 Rusijos laivų, Kryme – daugiau nei 15 tūkst. karių.
„Rusijos armija ir toliau juda į Ukrainos teritoriją“, – sakė Ukrainos atstovas Jungtinių Tautų organizacijoje Jurijus Sergejevas. Pranešama, kad nuo sekmadienio Kryme buvo daugiau kaip 15 tūkst. rusų kariškių ir apie 50 vienetų karinės technikos, tarp jos – šarvuočiai ir šarvuoti automobiliai.
Taip pat naujienų agentūra praneša apie tai, kad Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę blokuoja 10 Rusijos karo laivų. Charkovo srities pasienio regione buvo pastebėtas karinių kolonų judėjimas. Daugelis karių pasirengė išvykti iš Rusijos Novosibirsko miesto. Ypatingo pasirengimo režimas taikomas ir Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos jūroje daliniams.
Kibernetinė ataka – prieš ukrainiečių naujienų agentūrą
Skelbiama, kad naujienų agentūra „Unian“ naktį iš sekmadienio į pirmadienį patyrė didžiulę DdoS ataką.
ESBO vadovas nori pasiųsti misiją incidentams Ukrainoje ištirti
Ukraina turėtų paprašyti, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasiųstų stebėtojų misiją į krizės krečiamą šalį, pirmadienį pareiškė šios organizacijos vadovas.
„Raginu Ukrainos vyriausybę pakviesti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą įkurti misiją, kuri įvertintų ankstesnius įvykius ir Ukrainoje vykstančių incidentų aplinkybes“, – sakė Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO.
JAV nori, kad ESBO nedelsiant pasiųstų savo stebėtojus į Ukrainą
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turėtų nedelsiant pasiųsti savo stebėtojų misiją į Ukrainą, JAV pasiuntinys pareiškė Vienoje prasidėjus šios paneuropinės organizacijos susitikimui.
„Šiandien raginame nedelsiant pasiųsti ESBO stebėtojus į Ukrainą“, – sakoma ambasadoriaus Danielio Baero pranešime.
Pasak jo, ESBO turėtų priimti sprendimą šiandien ir nedelsiant pradėti planuoti ir ruoštis stebėsenos misijai.
D.Baeras nurodė, kad toks žingsnis leistų stebėti ir užkirsti kelią konfliktui; užtikrinti mažumų žmogaus teisių apsaugą; užkirsti kelią pasienio konfliktui; skatinti gerbti teritorinį vientisumą; taip pat palaikyti taiką, stabilumą ir saugumą tame regione.
Šiuos komentarus D.Baeras pateikė per sekmadienio popietę Vienoje vykusį ESBO Parengiamojo komiteto posėdį dėl Ukrainos. Tuo tarpu pirmadienį buvo sušauktas ESBO Specialiosios nuolatinės tarybos posėdis.
11.05 val. Rusija sako, kad jos ir Kinijos požiūriai į situaciją Ukrainoje sutampa
Kinijos ir Rusijos požiūris į situaciją Ukrainoje sutampa, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija po abiejų šalių diplomatijos vadovų pokalbio telefonu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi per pokalbį telefonu pažymėjo „neabejotinai sutampančius Rusijos ir Kinijos požiūrius dėl situacijos, kuri susiklostė toje šalyje ir aplink ją“, – rašoma Rusijos URM išplatintame pareiškime.
Jame priduriama, kad ministrai sutarė toliau palaikyti glaudžius kontaktus Ukrainos klausimu.
10.14 val. Rusija vaizduoja, kad „nenori karo“ su Ukraina
„Rusija nenori karo su Ukraina“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas per valstybinės televizijos vakarinę pokalbių laidą.
Esame nusistatę prieš tokios terminologijos naudojimą diskutuojant apie mūsų santykius su Ukraina, kuri yra mums itin artima“, – veidmainingai kalbėjo G.Karasinas.
„Esu įsitikinęs, kad niekas Rusijoje nenori karo su Ukraina. Esame nusistatę prieš tokios terminologijos naudojimą diskutuojant apie mūsų santykius su Ukraina, kuri yra mums itin artima“, – veidmainingai kalbėjo G.Karasinas.
Jis užsipuolė Vakarų valstybes, kurios pagrasino pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto (G-8) dėl pastarojo Maskvos žingsnio, ir ragino jas parodyti didesnį supratimą.
V.Putinui leidimą siųsti karius į Ukrainą suteikusios Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko taip pat norėjo kaip nors išvengti karo termino. „Vladimirai, niekada netarkite šio žodžio“, – ji sakė tos pačios televizijos pokalbių laidos vedėjui Vladimirui Solovjovui.
„Tarp mūsų niekada nebus karo. Esame broliškos šalys; esame slavų pasaulis“, – ne mažiau veidmainingai nei užsienio reikalų viceministras kalbėjo aukštųjų rūmų pirmininkė, kuri formaliai yra trečia Rusijos pareigūnė po prezidento ir premjero: „Manau, kad karštos galvos Kijeve galiausiai turėtų atvėsti ir suprasti, kad savo veiksmais jos provokuoja separatistinius veiksmus Ukrainos rytiniuose regionuose ir Kryme.“
10.08 val. Ukrainos pasieniečiai praneša apie telkiamą šarvuotąją techniką prie sienos su Krymu
Ukrainos pasieniečiai pirmadienį pranešė, jog Rusija telkia šarvuotąją techniką prie Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Pasienio apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad Rusijos laivai judėjo Sevastopolio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodojo jūros laivyno bazė, uoste ir jo apylinkėse. Rusijos pajėgos taip pat blokavo mobilųjį ryšį kai kuriose teritorijose.
Rusijos šarvuotoji technika buvo sutelkta netoli keltų prieplaukos prie Kerčės sąsiaurio, kitapus nuo Ukrainos miesto Kerčės, sakė pasieniečių atstovas.
9.02 val. Okupacinė Rusijos kariuomenė užėmė daugumą svarbiausių strateginių karinių objektų Kryme, – skelbia naujienų agentūra „Unian“. Pranešama, kad Ukrainos karinio jūrų laivyno situacija įtempta.7.42 val. Užėmė beveik visus Ukrainos Krymo Belbeko 4515-ojo dalinio pastatus
Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad Rusijos kariškiai, pasitelkę apšviečiamąsias-garsines granatas, užėmė beveik visus Ukrainos Krymo Belbeko 4515-ojo dalinio pastatus. Tai leidiniui „Ukrainskaja pravda“ patvirtino 4515-ojo dalinio apsaugos kuopos karys Romanas Beregovojus.
Rusai liepė atiduoti ginklus. Sargyba atsisakė tai padaryti. Vakare esą jie pasinaudojo apšviečiamosiomis-garsinėmis granatomis.
Anot jo, rusai čia atvyko prieš tris paras. „Pirmiausia jie užėmė namą, kuriame yra delegacijų aptarnavimo salė, kur atskrisdavo Viktoras Janukovyčius ir kiti. Kitą dieną jie užėmė pastatą, kuriame stovėjo mūsų lėktuvai, o tada apsupo sargybą“, – pasakojo jis.
R.Beregovojaus teigimu, rusai liepė atiduoti ginklus. Sargyba atsisakė tai padaryti. Vakare esą jie pasinaudojo apšviečiamosiomis-garsinėmis granatomis.
„Nesulaukėme nurodymo iš aukščiau atsakyti tuo pačiu. Neatsakėme į provokacijas. Perdavėme sargybą ir sandėlius“, – teigė R.Beregovojus.
6.03 val. Į Ukrainą vyksta JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas
Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, į Ukrainą siunčiamas Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliasonas.
„Būdamas Ukrainoje pirmasis JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas asmeniškai įvertins faktus ir informuos generalinį sekretorių dėl tolesnių veiksmų, kurių JT galėtų imtis dėl susidariusios situacijos“, – rašoma pranešime spaudai.
Kaip buvo pranešta anksčiau, kovo 4 d. į Kijevą vyksta ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Taip pat skelbia, kad septynios didžiojo aštuoneto G8 šalys pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje ir laikinai atšaukia pasiruošimą šių šalių susitikimui Sočyje, kuris turėtų įvykti birželį.
KAIP VYSTĖSI ĮVYKIAI SEKMADIENĮ, SKAITYKITE ČIA
V.Putinui pasiryžus okupuoti Ukrainą, šios šalies gyventojai mobilizuojasi, o Vakarai ieško būdų, kaip įkalbinti Rusiją derėtis
„Tai ne grėsmė, tai iš tikrųjų karo paskelbimas mano šaliai”, – anglų kalba žurnalistams sakė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, vadovaujantis provakarietiškai vyriausybei, kuri atėjo į valdžią praėjusią savaitę pabėgus prezidentui, Rusijos sąjungininkui Viktorui Janukovyčiui.
V.Putinas šeštadienį gavo savo parlamento leidimą panaudoti karinę jėgą ginant Rusijos piliečius Ukrainoje, nepaisant Vakarų raginimų nesikišti.
Tai ne grėsmė, tai iš tikrųjų karo paskelbimas mano šaliai, – sako A.Jaceniukas.
Rusijos pajėgos jau be kraujo praliejimo užėmė Krymą – izoliuotą Juodosios jūros pusiasalį, kuriame Maskva turi karinio jūrų laivyno bazę. Sekmadienį jos čia apsupo kelis nedidelius Ukrainos kariškių avanpostus ir pareikalavo ukrainiečių karių nusiginkluoti. Kai kurie kariai atsisakė tai padaryti, todėl kilo konfliktų, bet jokie šūviai nebuvo paleisti.
Ukrainos saugumo taryba nurodė Generaliniam štabui tuojau pat paskelbti visų ginkluotųjų pajėgų aukščiausio laipsnio parengtį. Gynybos ministerijai buvo nurodyta pašaukti rezervininkus, teoriškai – visus vyrus iki 40 metų amžiaus šalyje, kur kariuomenėje turi atitarnauti visi vyrai. Tačiau Ukrainai būtų sunku rasti papildomų ginklų ir uniformų dideliam rezervininkų skaičiui.
Visą sekmadienį buvo bandoma rasti kelių, kaip spręsti susidariusią situaciją. Tačiau V.Putinas kartojo, kad Rusija turi teisę ginti savo tėvynainius Ukrainoje. JAV lyderiai jau paskelbė apie Rusijai gresiančią izoliaciją bei tai, kad ji gali būti išbraukta iš Didžiojo aštuoneto (G-8). Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė V.Putinui, kad šis pažeidė tarptautinius susitarimus, o NATO po aštuonias valandas truksio pasitarimo paskelbė, kad jie nori į Ukrainą siųsti tarptautinius stebėtojus, bei pabrėžė, kad dabar bus siekiama prie derybų stalo susodinti Ukrainą ir Rusiją.
Vyko demonstracijos
Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kur protestuotojai prieš V.Janukovyčių stovyklavo mėnesius, tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš Rusijos karinius veiksmus. Oratoriai sakė uždegančias kalbas, o plakatai skelbė: „Putinai, šalin rankas nuo Ukrainos!“.
Potencialiai didesnį susirūpinimą nei Krymo, kur daugumą gyventojų sudaro rusai, užėmimas kelia rytiniai Ukrainos regionai, kur daugumos etninių ukrainiečių gimtoji kalba yra rusų.
Potencialiai didesnį susirūpinimą nei Krymo, kur daugumą gyventojų sudaro rusai, užėmimas kelia rytiniai Ukrainos regionai, kur daugumos etninių ukrainiečių gimtoji kalba yra rusų.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nė iš tolo neprilygtų kaimyninės supervalstybės galiai. Didžiosios Britanijos Tarptautinis strateginių studijų institutas apskaičiavo, kad Kijevas turi mažiau nei 130 tūkst. karių su ginklu, lėktuvus, kurie vos paskraido, ir kuklias atsarginių dalių atsargas vieninteliam savo povandeniniam laivui.
Rusija, priešingai, valdant V.Putinui išleido milijardus pajėgoms, kurios po Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo mažai veiksmingos, modernizuoti. Maskvos specialieji daliniai dabar yra laikomi prilygstančiais geriausiems pasaulyje.
Kryme mažytis Ukrainos kontingentas nė nebandė priešintis rusams, kurie per pastarąsias tris dienas užėmė vyriausybinius pastatus, oro uostus ir kitus objektus. Ant rusų uniformų nebuvo skiriamųjų ženklų, bet jie važinėjo transporto priemonėmis su rusiškais registracijos numeriais. Kijevas sakė, kad jo pajėgos yra apsuptos mažiausiai trijose vietose. Jis atšaukė savo pakrančių apsaugos laivus iš Krymo uostų.
Ukraina nurodė, kad 10 jos karinio jūrų laivyno laivų vis dar yra Sevastopolyje ir lojalūs Kijevui.
Dešimtys rusų karių be skiriamųjų ženklų stovyklavo prie Ukrainos karių bazės Perevalnojės, kelyje iš Krymo sostinės Simferopolio į pakrantę.
Tos bazės vado pavaduotojas sakė, kad abiejų šalių kariai sudarė susitarimą nepralieti kraujo.
„Esame pasirengę ginti teritoriją ir savo karinę įrangą, – „Reuters“ televizijai sakė Valerijus Boiko. – Tikimės, kad bus pasiektas kompromisas, sprendimas ir, kaip sakė vadas, karo nebus.“
Sekmadienį pranešta ir apie išdavystę – vos prieš dieną Ukrainos karinių jūros pajėgų vadu paskirtas D.Berezovskis paskelbė pereinantis į prorusiškos Krymo valdžios pusę. Jam iškelta byla dėl tėvynės išdavimo.
Gyvenate Ukrainoje? Informacija dalinkitės ikrauk@15min.lt
