Pasaulio supergalybės neskuba atsisakyti branduolinio ginklo

2009-ųjų balandį ką tik išrinktas JAV prezidentas Barackas Obama Prahoje pasakė savo pirmą svarbią užsienio politikos kalbą. Jis pradėjo stulbinančia deklaracija: „Šiandien aiškiai ir užtikrintai pareiškiu, kad Amerika sieks taikos ir saugumo pasaulyje be branduolinių ginklų. Nesu naivus. Šio tikslo nepavyks pasiekti greitai – galbūt ne per mano gyvenimą.“

Dėl vieno dalyko B.Obama neklydo – šio tikslo jam gyvam esant pasiekti nepavyks. Nauji duomenys, pirmadienį paskelbti Tarptautinio Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI), rodo, kad pasaulio supergalybės, taip pat ir JAV, visai neskuba atsisakyti branduolinių ginklų. Nors iš viso pasaulyje dabar yra mažiau branduolinių galvučių nei anksčiau, pasaulio branduolinės šalys modernizuoja savo arsenalus ir išbando technologines naujoves.

Nuo Šaltojo karo pabaigos branduolinių ginklų skaičius pasaulyje nuolatos mažėjo, o ypač per pastaruosius ketverius metus. Vien 2010-2014 metais branduolinių galvučių sumažėjo nuo 22,6 tūkst. iki 16,3 tūkst., t.y., 28 procentais.

Tačiau skelbti pasaulį zona be branduolinio ginklo dar anksti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Branduolinis sprogimas.

„Šiemet branduolinį ginklą turinčios valstybės vėlgi beveik nieko nepadarė, kad parodytų nuoširdžią valią siekti visiško branduolinio nusiginklavimo“, – komentavo SIPRI tyrėjai Shannon Kile ir Phillipas Pattonas Schellas.

93 procentus visų branduolinių ginklų laiko šalys, kurios ir pradėjo ginklavimosi varžybas, – JAV ir Rusija. Jų arsenalų mažėjimas ir sudaro didžiąją dalį pastarųjų ketverių metų pažangos. Tačiau nors bendras skaičius mažėja, visos penkios pripažintos branduolinės valstybės kuria arba diegia naujas branduolinių ginklų paleidimo sistemas, teigia SIPRI.

Jungtinės Valstijos savo branduolinio arsenalo modernizacijai skiria 350 mlrd. JAV dolerių.

Jungtinės Valstijos savo branduolinio arsenalo modernizacijai skiria 350 mlrd. JAV dolerių. Tarp atnaujinimų – naujos klasės raketos branduoliniams povandeniniams laivams ir sausumos tarpžemyninė raketa. Tuo tarpu Rusija keičia visas SSRS laikų tarpžemynines balistines raketas ir tikisi pabaigti atsinaujinimą per dešimtmetį. Tačiau kartu ji stato naujos klasės povandeninį laivą su balistinėmis raketomis.

Didžiųjų pavyzdžiu seka ir mažesnės žaidėjos. Kinija plečia ir modernizuoja savo arsenalą ir tikisi branduolinėmis galvutėmis apginkluoti savo povandeninius laivus. Indija pernai sėkmingai antrą kartą išbandė savo keliais transportuojamą tarpžemyninę raketą, kuri gali pasiekti taikinius bet kuriame Kinijos taške. Tuo tarpu istorinis Indijos priešas Pakistanas didina savo skylančių medžiagų gaminimo pajėgumus.

Šiaurės Korėja, kuri nėra teisėta branduolinė valstybė, tačiau vis vien savo arsenalui stato mirtinus ginklus. Pernai šalis pradėjo tobulinti plutonio gavybos ir sodrinimo pajėgumus.

Panašu, kad nuo B.Obamos prieš penkerius metus užsibrėžto tikslo tolstame.