Iš viso su lietuviais veikė šešios oro atakos valdymo grupės, kurių sudėtyje artimosios oro paramos pratybose dalyvavo ir pakaitomis treniravosi iš viso devyni oro atakos vadovai.
Atvykus į pratybų vietą Dravsko poligone paaiškėjo, kad iš pradžių bus susipažįstama su vietove, poligonu ir šaudyklos teritorija, virš kurios vyksta orlaivių skraidymai ir gali būti atlikti šūviai. Su vietove susipažino ne tik pilotai, bet ir oro atakų vadovai bei jų komandos. Taip pradėjo bendradarbiauti skirtingų NATO šalių oro atakų vadovai, kuriems ateityje gali tekti dirbti kartu ne vien per pratybas, bet ir realios krizės metu.
Oro atakos valdymo grupės kariai, taip pat kaip ir pėstininkai, be išankstinio įspėjimo gali būti dislokuoti bet kurioje pasaulio vietoje, įvairaus pobūdžio situacijose, vykdyti plataus spektro misijas – nuo humanitarinės pagalbos iki kovinių operacijų, jei tik NATO prireiks panaudoti Greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudaro apie 13 tūkst. karių.
Trukdė oro sąlygos
Antrąją pratybų dieną mūsų kariai dirbo su Lenkijos karinių oro pajėgų sraigtasparnių Mi-2 įgulomis, (sraigtasparniais Mi-2, pagal licenciją gaminamas Lenkijoje, yra mažas, lengvai šarvuotas, NATO terminologijoje vadinamas Hoplite). Toks orlaivis gali užtikrinti oro paramą savo turima ginkluote - 57 mm raketomis ir 23 mm patrankėle.
Žymiai aukščiau skraidė čekų lėktuvai L-159 ALCA. Pratybų „Steadfast Jazz 2013“ oro komponentas buvo įsikūręs Lenkijos sostinėje Varšuvoje, o įvairių tipų NATO šalių orlaiviai vykdyti savo užduočių daugiausiai kilo iš Poznanės-Krzesiny karinės aviacijos bazės.
Lietuviai savo pratybas tikėjosi pradėti viena diena anksčiau, tačiau galimybė vykdyti artimąją oro paramą tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sąlygų, todėl esant prastam orui, stipriai lyjant, lėktuvai negali kilti, ir kartais net pradėję pasirengimą darbui Oro atakos valdymo grupės kariai negali žinoti ar jiems teks dirbti su orlaiviu, ar ne. Antrąją dieną su oru pasisekė – buvo debesuota su pragiedruliais ir mūsų kariai sėkmingai dirbo pagal planą, kuris buvo parengtas būtent „Steadfast Jazz 2013“ pratybų daliai Lenkijoje.
Visų Oro atakos vadovų veiklą koordinavo Lenkijos karininkas. Greta, su kitais orlaiviais dirbo ir tų pačių pratybų šeimininkų lenkų Oro atakos valdymo grupė.
Piloto ausinėse aidėjo kulkosvaidžio šūviai
Pasak lietuvių, pratybose, kaip ir realiomis sąlygomis, viskas yra griežtai kontroliuojama, pradedant kada ir kokiame aukštyje gali skirsti orlaiviai ir baigiant specifinėmis detalėmis, kurių visuma nulemia jų darbo efektyvumą. Tokiame sudėtingame darbe, kad ir tarptautinėje aplinkoje, įvairių problemų neįmanoma išvengti.
Grupės ryšininkas vyr. eil. Marius Šeštokas vado nurodymu pas pratybų partnerius lenkus tikslino radijo dažnius, tačiau ryšio kokybė ne visuomet buvo gera. Žinoma, taip gali nutikti ir realiomis aplinkybėmis, kai konflikto regione lėktuvą bandoma užvesti ant tikrų priešų. Radijo ryšio kokybę gali įtakoti ne tik techniniai dalykai, bet ir vietovės reljefas, oro sąlygos, atstumai.
Mūsų, kariai, bendraudami su lenkų Mi-2 pilotais, taip pat imitavo taktinę situaciją. Pilotui tai turėjo atrodyti labai rimta, jo ausinėse girdėjosi kulkosvaidis, aidėjo tolimos draugiškų pajėgų vadų komandos.
Komandą sudaro keturi žmonės
Tradiciškai tiek Lietuvoje, tiek daugumoje NATO šalių, Oro atako valdymo grupę sudaro keturi žmonės – vadas, lazerio operatorius, ryšininkas ir vairuotojas. Grupės vadas yra atsakingas už grupės veiklą, užtikrina, kad komanda būtų pajėgi vykdyti savo užduotis. Tuo pačiu jis yra ir kvalifikuotas oro atakos vadovas, atlieka patį oro atakos valdymą – orlaivių atakų koordinavimą, taip pat veiksmų koordinavimą su atžeminiais vienetais.
Būtent grupės vadas duoda orlaiviui tikslias taikinio koordinates ir leidimą panaudoti šaudmenis. Lazerio operatorius, pėstininkų būrio masteliu būtų būrininkas, prižiūrintis rangu žemesnius grupės narius. Jis organizuoja automobilio priežiūros ir visus kitus darbus, užtikrina grupės aprūpinimą ir yra vyriausiasis seržantas - antras pagal svarbumą karys grupėje.
Toliau - ryšininkas, kuris rūpinasi visomis ryšio priemonėmis, taip pat grupės kompiuteriais, ir vairuotojas, kuris vairuoja transporto priemonę, veža grupę į užduotis, prižiūri visureigį.
Turi kuo tiksliau informuoti pilotą
Visi oro atakos valdymo grupės kariai yra mokomi vadinamojo orlaivio iškvietimo ekstra atveju (angl. Emergency Case), t.y. nestandartinės procedūros iškviesti artimąją oro parama ir į reikiamas koordinates nukreipti ugnį. Toks nesertifikuotas oro atakos vadovas geba iškviesti paramą, bet sprendimo teisė ar atidengti ugnį ir panaudoti turimą ginkluotę bei sprogmenis pagal konkrečias nekvalifikuoto kario nurodytas koordinates paliekama paties orlaivio pilotui.
Ekstra atveju artimąją oro paramą iškviečiantis karys turi padaryti viską, kad orlaivio pilotui situacija ant žemės būtų kuo aiškesnė – kur yra savos, t.y. draugiškos pajėgos, o kur priešas, nes net ir nedidelė klaida gali lemti sunkias pasėkmes.
Pasak lietuvių Oro atakos grupės vado kapitono Martyno, paskirtas šias į pareigas Artilerijos batalione, jis jau rado surinktą visą Oro atakos grupę, tiesa vėliau jos sudėtis dar šiek tiek keitėsi. Vienas iš pagrindinių kriterijų ten pakliūti yra puikios anglų kalbos žinios, noras sąžiningai tarnauti, geri pėstininko įgūdžiai ir galimybė, esant būtinumui, išvykti iš namų trumpesnėms ar ilgesnėms komandiruotėms, jau nekalbant apie tarptautines operacijas.
Artilerijos bataliono Oro atakos grupių valdymo kariai dalyvauja daugelyje NATO tarptautinių pratybų, kuriose iškviesdami artimąją oro paramą remia tose pačiose pratybose dalyvaujančius Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetus arba NATO sąjungininkus. Taip pat nuolatos yra vykdomos kvalifikacijos palaikymo pratybos bei oro atakos kvalifikaciniai kursai.
III Oro atakos valdymo grupės vado kapitono Martyno pasakojimas
Karjerą pradėjau Panevėžio batalione pėstininkų būrio vadu, po metų buvau perkeltas į žvalgybos būrio vado pareigas, dar po to - į „Geležinio Vilko“ brigados štabą, kur tarnavau žvalgybos kuopos vado pavaduotoju.
Po to buvau paskirtas į dabartines pareigas. Atranka buvo sudėtinga. Jai įvykus man buvo pranešta, kad buvau atrinktas kaip vienas iš kandidatų į Oro atakos vadovų kursus Danijoje.
Lietuvoje surinkus trijų žmonių grupę, mes išvykome į Daniją, ten mokėmės. Po to įvyko dar vienas atrankos etapas, kurį vykdė jau patys danai. Aš buvau tas vienintelis, kuris toliau tęsiau kursus ir baigiau Oro atakos vadovo mokslus.
Kursas susidėjo iš dviejų dalių, mokslai užtruko apie septynias savaites, ir vėliau dar antra dalis, į kurią jau įėjo kovinio šaudymo kursas iš orlaivių. Ji truko dar tris savaites. Taigi iš viso – dešimt savaičių. Nuo to viskas ir prasidėjo...
Pratybos, tarptautinės misijos, reali patirtis, vėl kursai ir tarptautinės pratybos. O tokios, kaip NATO pratybos „Steadfast Jazz 2013” ne daug skiriasi nuo realių veiksmų konflikto regione. Mano grupės kariams tai yra ypač gera patirtis.
