Čečėnas, prabėgus 20 metų nuo dienos, kai pradėjo lankyti mokyklą idiliškoje Vidurio Anglijos Glosterio grafystėje, atsidūrė Ukrainoje. Pačių inirtingiausių mūšių katile – Debalcevėje. Jis vadovauja šį Ukrainos miestą nuo prorusiškų separatistų ginantiems daliniams.
Gabus, bet neklusnus paauglys
Šio vyro gyvenimo kelią apžvelgė „The Telegraph“. A.Osmajevo tėvas buvo prorusiškas valdininkas Čečėnijos valdžioje. Karo praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje metu jis nusprendė sūnų išsiųsti kuo toliau nuo konflikto zonos, į Angliją. Čia 12-metis berniukas apsigyveno Roberto ir Theresos Workmanų šeimoje.
Kaip rašo britų leidinys, A.Osmajevas nuo pat pradžių darė įspūdį bendraamžiams. Gerai išmoko anglų kalbą, tėvo dėka turėjo daugybę pinigų, mėgavosi merginų dėmesiu, laimėjo keletą medalių imtynių sporte.
Iš gana nepaklusnaus paauglio, mėgusio važinėti automobiliu be vairuotojo pažymėjimo, išaugo vis dėlto apie rimtus dalykus mąstantis žmogus. Tam įtakos turėjo jo šeimos situacija Čečėnija ir grįžimas į Rusiją.
A.Osmajevo tėvas po II Čečėnijos karo 1999-2000 metais buvo artimas prezidento Ahmato Kadyrovo patikėtinis, tačiau šiam mirus ir pareigas parėmus jo sūnui Ramzanui Kadyrovui nuo valdžios buvo nustumtas. Jis prarado ir pareigas vienoje iš firmų, kuri prekiavo nafta Čečėnijos rinkoje, tad išvažiavo į užsienį.
Įtartas pasikėsinimu į V.Putiną
Jo sūnus Adamas išsikraustė į Maskvą. 2007-aisiais jis buvo įtartas pasikėsinimo į R.Kadyrovą organizavimu, bet nesurinkus įrodymų paleistas. Tuomet vyras persikėlė į Ukrainą.
Jo pavardė vėl pradėta garsiai linksniuoti 2012 metais, kai iš Rusijos gautas pranešimas, neva A.Osmajevas yra vienas iš grupės įtariamųjų, kurie ruošėsi pasikėsinti į prezidentą Vladimirą Putiną Maskvoje. Rusų teigimu, A.Osmajevas planavo nužudyti V.Putiną jo automobiliui su visa kolona važiuojant miesto centre.
Rusija norėjo, kad Ukrainą jį išduotų, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi A.Osmajevą ginti ėmėsi Europos Žmogaus Teisų Teismas, o 2013 metais pablogėjo Maskvos ir Kijevo santykiai. Nežinia, ar tai turėjo įtakos Odesos teismui, tačiau vyras buvo paleistas kaip tik tuo momentu, kai į Maidaną ėmė rinktis pirmieji protestuotojai.
Tapo savanoriu
Į laisvę išėjęs A.Osmajevas įstojo į regione kuriamą proukrainietišką karinę organizaciją. Nuo 2014 metų vasario tapo profesionaliu kariu, o jau pavasarį pateko į Donbasą, kur pradėjo kovoti su Rusijos remiamais separatistais.
Jo pavardė vėl pradėta garsiai linksniuoti 2012 metais, kai iš Rusijos gautas pranešimas, neva A.Osmajevas yra vienas iš grupės įtariamųjų, kurie ruošėsi pasikėsinti į Vladimirą Putiną Maskvoje.
Praeitą savaitę šio vyro pavardė vėl pasirodė viešumoje. Jis tebėra gyvas ir už nuopelnus tapo savanorių, ginančių svarbiausią Donbase komunikacijų mazgą – Debalcevę, dalinio vadu. Jis turi majoro laipsnį, vadovauja Džoharo Dudajevo vardu pavadintam batalionui.
Šiame poste A.Osmajevas pakeitė Isą Munajevą, gynusį ir Grozną Čečėnijos karo su Rusija metu. I.Munajevas žuvo vasario pradžioje.
Debalcevė jau kelias savaites yra itin puolama prorusiškų separatistų ir apsupta iš trijų pusių, čia kasdien žūsta ir kariai, ir civiliai.
