Prieš daugiau nei savaitę vykusioje „Meno avilio“ organizuojamoje „Kino stovykloje“ dalyvavę trys „Babylon 13“ atstovai – režisierės Larysa Artiugina ir Oleksandra Chuprina bei operatorius Ihor Ivanko – rodė savo filmuotus vaizdus iš Ukrainos ir dalijosi daugialype darbine ir asmenine patirtimi.
Jiems taip pat teko atsakyti ir į visiems rūpimus klausimus: kaip, toje Ukrainoje, yra iš tikrųjų? Kokios politinės pozicijos laikosi jų judėjimas? Ką jie nori išreikšti savo kinu?
Protestas virto pilietiniu judėjimu
Tiems, kurie „Babylon 13“ pavadinimą girdi pirmą kartą, šis pilietinis kino judėjimas susikūrė lapkričio 29-tosios nakties įvykių sūkuryje. „Kai buvo sumušta studentija, mes, kino bendruomenė, iš karto išėjome į gatves, nes supratome, jog nė viena viešoji medija (jokie televizijos kanalai – nei ukrainietiški, nei rusiški) nerodo, kas iš tiesų vyksta Kijeve“, – pasakojo L.Artiugina.
iš karto išėjome į gatves, nes supratome, jog nė viena viešoji medija (jokie televizijos kanalai – nei ukrainietiški, nei rusiški) nerodo, kas iš tiesų vyksta Kijeve
Judėjimo pavadinimas, režisierės teigimu, gimė iš gryno atsitiktinumo: „Kadangi neturėjome laiko ilgiems apmąstymams, tuoj pat turėjome eiti į Maidaną ir fiksuoti į įvykius, mes tiesiog pasivadinome bevielio interneto slaptažodžiu kavinės, kurioje susitikome ir nusprendėme veikti.“
Iš pradžių grupę sudarė protesto dalyviai, tačiau ilgainiui prie „Babylon 13“ komandos ėmė jungtis vis daugiau kino ir garso operatorių bei režisierių. „Kai Rusija užėmė Krymą, mūsų veikla įgavo naują, platesnį pobūdį“, – pasakoja vaizdo operatorius Ihor Ivanko.
Siekia pateikti daugiaplanį vaizdą
„Babylon 13“ komanda teigia, jog galimybė filmuoti specialius vaizdus iš savanorių būstinių jiems buvo suteikta pasitikėjimo dėka.
„Esame žinomi ir mylimi fronte, kadangi pasitikėjimą pelnėme dar nuo Maidano laikų, kai pateikėme medžiagą objektyviai, neiškraipydami faktų. Nors tada ir neturėjome patyrimo, kaip elgtis karo zonoje, tačiau elgėmės profesionaliai“, – pasakoja L.Artiugina.
Stengiamės vaizduoti paprastus žmones, ieškoti savo herojų, dialogų
Režisierės teigimu, jų užsibrėžtas objektyvumo siekis buvo ir yra išreiškiamas per atvirumą: „Manome, jog labai svarbu parodyti visokią Ukrainą. Net ir tą, kuri išprotėjo.“
Jos pastebėjimu, pilietinio kino judėjimo filmuota medžiaga skiriasi nuo įprastinio televizinio reportažo formato, kadangi šiuose vaizduose nėra užkadrinio kalbėjimo: „Stengiamės vaizduoti paprastus žmones, ieškoti savo herojų, dialogų.“
Be to, šiandien „Babylon 13“ bendruomenę sudaro ir kino studentai, ir profesionalai, todėl kiekvienas trumpo metro filmas turi savitą atspalvį, išreiškia individualią režisieriaus poziciją.
