„Tikrovė nėra tokia baisi. Gausu gandų ir spekuliacijų apie tai, kaip sunku ir sudėtinga tarnauti. Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties: kažkada buvau kareivis, pradžioje, žinoma, bus sunku, bet po dviejų–trijų mėnesių įvyksta psichologinis lūžis, ir jaunuolis tampa kariu, atsiranda tam tikri įgūdžiai. Visa tai bus labai naudinga kareivio, kuris tarnaus Lietuvos kariuomenėje, ateičiai“, – tikina J. V. Žukas.
– Balandžio mėnesį Jūs patvirtinote metinį karo prievolininkų šaukimo į nuolatinę privalomąją karinę tarnybą 2015 m. planą. Priminkite, kokios šio plano sudedamosios dalys? Kas jame numatyta?
Pradžioje, žinoma, bus sunku, bet po dviejų–trijų mėnesių įvyksta psichologinis lūžis, ir jaunuolis tampa kariu, atsiranda tam tikri įgūdžiai.
– Planas numato, kokiuose kariniuose vienetuose, kokiomis datomis, kokiu laiku ir kiek karo prievolininkų šiemet bus pašaukta atlikti nuolatinę devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą. Taigi iš šiemet numatytų pašaukti 3 tūkst. karo prievolininkų Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose tarnaus apie 2,5 tūkst. karių, logistikos valdyboje ir jai pavaldžiose vienetuose – apie 300 savanorių. Kituose kariuomenės vienetuose – mažesni skaičiai: mokymų ir doktrinos valdyboje – 153, oro pajėgose – 51, jūrų pajėgose – apie 50 ir Vilniuje, štabo batalione – 72 kariai. Planas numato, kad šaukimas vyks dviem etapais. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį tarnybą kariniuose padaliniuose pradės apie 1,1 tūkst. karių, o lapkritį ir gruodį apie 1,8 tūkst. karo prievolininkų.
– Gegužės 11 d. bus pradėta 2015 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą procedūra. Papasakokite detaliau, kaip viskas vyks nuo pirmadienio?
– Gegužės 11 d. bus sudaromi šeši regioniniai šauktinių sąrašai. Pagal Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių teritorijų ribas ir pagal administracines Lietuvos teritorijos ribas. Jas sudarius, karo prievolininkams iš karto bus pradėti siųsti šaukimo pranešimai. Tai bus atlikta per 20 darbo dienų. šauktinių sąrašai per dvi darbo dienas bus viešai paskelbti interneto svetainėje www.kam.lt ir www.karys.lt.
Karo prievolininkai, gavę šaukimo pranešimus, privalės per nurodytą laiką kreiptis į savo regiono karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Į kokį skyrių karo prievolininkas privalės atvykti, bus nurodyta šaukimo pranešime arba tiesiog šaukimo pranešimą bus galima patikslinti, paskambinus į artimiausią karo prievolės administravimo skyrių. Taigi atvykus į karo administravimo skyrių ir patikslinus anketinius duomenis, karo prievolininkai bus organizuotai siunčiami pasitikrinti sveikatą į karo medicinos tarnybą, o vėliau – paskiriami tarnybai konkrečiuose daliniuose.
Karo prievolininkai, gavę šaukimo pranešimus, privalės per nurodytą laiką kreiptis į savo regiono karo prievolės ir komplektavimo skyrius.
Kitaip tariant, prieš ateinant į dalinį, karo prievolininkas jau žinos, kokiame konkrečiame kariniame dalinyje jis tarnaus. Sąrašuose esantys karo prievolininkai, negavę nurodymo per 20 darbo dienų nuo viešo šaukimo sąrašų paskelbimo, turės susisiekti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų regioniniais karo prievolės ir komplektavimo skyriais, ir patikslinti atvykimo vietą ir laiką. Išsamesnė informacija apie šaukimus bus skelbiama tuose pačiuose mano paminėtuose portaluose arba telefonu 880012340.
– Kaip tie šaukimo pranešimai pasieks konkretų šauktinį? Lietuvoje tai – paprasčiau, bet kaip bus su jaunuoliais, studijuojančiais ar dirbančiais ne tik Europos Sąjungos (ES) šalyse, bet, pavyzdžiui ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Australijoje, Japonijoje?
– Žinome šauktinių adresus, kurie yra patikslinti. Šaukimo pranešimai karo prievolininkams bus siunčiami registruotais laiškais. Sąrašuose esantys karo prievolininkai, negavę nurodymo, bet perskaitę savo pavardę sąraše, per 20 dienų nuo viešo šaukimo sąrašų paskelbimo turės patys susisiekti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų regioniniais karo prievolės ir komplektavimo skyriais, ir patikslinti atvykimo vietą ir laiką.
Viskas priklauso nuo žmonių sąžiningumo. Tais adresais, kuriuos žinome, taip pat ir esančių užsienyje, išsiųsime visus šaukimus registruotu paštu. Yra adresų, kurių mes nežinome, bet žmonės patys galės perskaityti, ras savo pavardę šaukimo sąrašuose. Jie turėtų susisiekti su prievolės administravimo centru. Ar jie tai padarys, priklausys nuo jų geros valios.
Be to, noriu priminti, kad karo prievolininkai, nuolat ar laikinai (ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui) išvykę į kitą valstybę, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo, turi informuoti karo prievolės ir komplektavimo skyrių apie savo faktinę gyvenimo, darbo arba studijų vietą. Tai reikalinga, kad būtų išlaikomi kontaktiniai duomenys apie išvykusį karo prievolininką ir užtikrinamas tinkamas jo administravimas ir karo prievolės organizavimas.
– Ką galėtumėte pasakyti apie šauktinių sąrašų sudarymo ir medicininės komisijos rezultatų skaidrumą? Tai visuomenę labai jaudina, nes visuomeninės organizacijos, kurios buvo kviečiamos stebėti sąrašų sudarymą didelio entuziazmo, kaip žinome, neparodė.
– Siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkų sąrašų sudarymo metu būtų laikomasi skaidrumo (mes to tikrai labai siekiame), objektyvumo, nešališkumo principų, šį procesą stebės speciali devynių visuomenės atstovų komisija.
Mes kreipėmės į visas visuomenines organizacijas. Tris atstovus skyrė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius, du – Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, po vieną – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos skautija, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija, Lietuvos šaulių sąjunga.
Dėl šauktinių tinkamumo tarnybai spręs kompetentinga karo medicinos tarnybos gydytojų komisija, kurią sudarys šeimos gydytojai ir kiti specialistai. Nustatant sveikatos tinkamumą, kiekvienas asmuo bus vertinamas atskirai. Bus atliekami tyrimai, vertinamos persirgtos ligos. Medicininė komisija priims sprendimą ir įvertins, ar žmogus sveikas, ar ne.
Nežinau, kodėl manote, kad tikėjomės, jog ateis 3 tūkst. savanorių.
– Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai buvo kviečiami savo valią pareikšti savanoriškai. Malonu, kad nemažai jų tai padarė. Tačiau atsiliepė toli gražu ne tiek, kiek buvo tikėtasi. Manyta, kad šių metų šaukimui užteks savanorių šauktinių. Taip neatsitiko. Kaip manote, kodėl?
– Nežinau, kodėl manote, kad tikėjomės, jog ateis 3 tūkst. savanorių. Manau, kad iki šiol yra užsiregistravęs labai didelis skaičius savanorių – daugiau kaip 800. Galima registruotis ir toliau. Be to, dar bus tas laikotarpis, kai daugybė abiturientų baigs vidurines mokyklas, gimnazijas. Jie, neįstoję į aukštąją mokyklą, taip pat galės pasinaudoti proga ir pareikšti norą atlikti savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą.
Nemanau, kad savanorių skaičius yra mažas. Jis didės. Manau, kad gali būt taip, jog apie du trečdalius pirmojo šaukimo, kurį mes paskelbsime rudenį, gali sudaryti būtent savanoriai. Tai nėra blogas rezultatas. Kas tikėjosi daugiau savanorių, komentuoti negaliu. Aš asmeniškai prognozavau, kad bus 1–2 tūkst. jaunuolių.
Kodėl nėra daugiau? Galbūt todėl, kad tai – pirmasis šaukimas. Jaunuoliams dar kyla visokių abejonių ir klausimų apie tarnybą. Vis dar sklando įvairių mitų. Galbūt jaunuoliai nori pažiūrėti, kaip seksis pirmiesiems ir apsispręs tik po to. Atsimenu pirmąjį šaukimą 1991–1992 m. Dabar entuziazmas yra panašus. Tikrai nesu nusivylęs savanorių skaičiumi.
Jaunuoliams dar kyla visokių abejonių ir klausimų apie tarnybą. Vis dar sklando įvairių mitų. Galbūt jaunuoliai nori pažiūrėti, kaip seksis pirmiesiems ir apsispręs tik po to.
– Karys yra karys. Ar jis bus savanoriškai išreiškęs norą tarnauti, ar ne, tarnyba visiems bus vienoda. Priminkite, ką laimės tie jaunuoliai, kurie savanoriškai pasiprašė tarnauti mūsų kariuomenėje?
– Karo prievolininkai, atėję tarnauti savanoriškai, turės pirmenybę visų pirma pasirinkti norimą tarnybos vietą. Kur norės tarnauti pagal gyvenamą vietą, tą vietą galės pasirinkti. Taip pat jie gaus 25 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas nei tie, kurie bus pašaukti privalomai.
– Ar tais siūlomais privalumais galės pasinaudoti ne tik šių metų karo prievolininkai, bet ir tie, kurie bus pašaukti 2016 m. ir vėliau?
– Taip, socialinių garantijų paketas šauktiniams galios nustatyta tvarka ir vėlesniais metais. Tvarka šiandien nustatyta tokia ir, kol nebus pakeista, ji toliau galios.
– Dauguma šauktinių, suprantama, – jauni žmonės, pradedantys savarankišką savo gyvenimą, baigę mokslus mokyklose. Kiti – jau besirengiantys studijuoti ar tai darantys. Kiti – jau dirbantys, esantys darbo rinkoje. Ar bus kviečiami studijuojantys aukštosiose mokyklose? Ar jiems bus leidžiama baigti mokslus?
– Dabar nustatytas šauktinių amžius yra 19–26 metai. Studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, pagal įstatymą, kuris priimtas 2011 m., tikrai nebus kviečiami į būtiną krašto apsaugos tarnybą. Po to, baigę mokslus, žinoma, jie galės pareikšti norą tarnauti savanoriais.
Įstatymas galioja visiems iki 38 metų, bet šiuo metu mes tikrai galime pakviesti tik ribotą skaičių žmonių, todėl orientuosimės tik į jaunuolius iki 26 metų amžiaus. Toliau aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai, jeigu norės, žinoma, galės tarnauti savanoriais ir kaip šauktiniai. Taip pat bus galimybė baigti karininkų kursus. Asmenys, kurie norės tapti [kariais] ir turėti atsargos rezervininko laipsnį, galės tiesiog studijuodami baigti šį kursą ir ateity tapti rezervo karininkais.
Orientuosimės tik į jaunuolius iki 26 metų amžiaus. Toliau aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai, jeigu norės, žinoma, galės tarnauti savanoriais ir kaip šauktiniai.
– Pakalbėkime ir apie socialines garantijas, kurias turės šauktiniai. Ar darbdaviai turės išsaugoti jų darbo vietas tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje? Ar darbdavys bus suinteresuotas išsaugoti darbo vietą pašauktajam į kariuomenę?
– Karo prievolę atliekantys piliečiai įstatymo nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo. Darbdaviai įstatymu yra įpareigoti saugoti dirbančio pagal darbo sutartį arba valstybės tarnyboje karo prievolininko darbo vietą ir pareigas. Taigi darbdaviams, kurių darbuotojai išeis atlikti devynių mėnesių nuolatinę privalomąją krašto apsaugos tarnybą, ir darbdaviams, per tris mėnesius nuo nuolatinės krašto apsaugos tarnybos [pabaigos], įdarbinusiems tarnybą atlikusius prievolininkus, mokama iki 100 proc. darbo užmokesčio, nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos subsidija (neviršijant 1,5 proc. Vyriausybės minimalios mėnesio algos dydžio, arba 450 eurų).
Subsidija bus mokama šešis mėnesius. Pradedantys savo verslą, pritraukiantys daug investicijų ir panašūs karo prievolininkai, kurie atsitiktiniu atrankos būdu bus pašaukti į tarnybą, turės galimybių kreiptis su argumentuotu prašymu į tam sudarytą specialią komisiją dėl tarnybos atidėjimo. Komisija rekomenduos ministrui atidėti tarnybą arba ne, jeigu bus nustatyta, kad, pašaukus tokį asmenį, būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
– Kokiuose miestuose tarnaus šių metų šaukimo jaunuoliai?
– Tarnaus Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kaune. Dalis – Rukloje, Tauragėje. Taip pat dalis tarnaus netoli Šiaulių – Linkaičiuose – ir Pabradės poligone. Praktiškai – visoje Lietuvoje.
– Suprantama, tėvelius jaudina klausimas, ar šauktiniai tarnaus tik Lietuvoje, ar, jeigu prireiktų, gali būti siunčiami ir į tam tikras misijas?
Lietuvos kariuomenė neketina siųsti šauktinių karių į jokias tarptautines operacijas už Lietuvos teritorijos ribų.
– Lietuvos kariuomenė neketina siųsti šauktinių karių į jokias tarptautines operacijas už Lietuvos teritorijos ribų. Šauktiniai bus rengiami pagal specialią karinio rengimo programą mūsų kariuomenės daliniuose Lietuvoje ir, atlikę šią tarnybą, bus perkelti į kariuomenės parengtą rezervą. Kitaip tariant, jie bus pašaukti, jeigu to reikės Lietuvai, jeigu pasikeis saugumo situacija. Jie bus pašaukti į kariuomenę tik išėję visą karinio rengimo kursą. Dabar kyla daug spekuliacijų, kad neapmokyti šauktiniai gali būti panaudoti kokių nors karinių konfliktų metu. Tai yra netiesa. Joks šauktinis, neišėjęs viso kovinio kurso ir nesukaupęs atitinkamos patirties, nebus naudojamas jokiose tarptautinėse karinėse misijose ir jokiuose koviniuose veiksmuose.
– Kaip pati kariuomenė ruošiasi priimti šių metų šauktinius? Turbūt sutiksite, kad per vieną šių metų ketvirtį priimti 3 tūkst. šauktinių, kai ateinančiais metais ir vėlesniais tiek priimti planuojama per metus, bus nemažas iššūkis mūsų kariuomenei. Be to, kai kuriems infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbams, reikiamoms priemonėms įsigyti reikia laiko. Kaips susidorosite su šiuo iššūkiu?
– Atsižvelgdami į situaciją, kurią turime, kai kurias pirmiesiems šaukimams skirtas priemones suteiksime, perskirstydami turimus resursus. Žinoma, tai padaryti per pusmetį – pašaukti 3 tūkst. karių – nemažas iššūkis. Stengsimės su tuo susidoroti. Pavyzdžiui, lauko apranga ir ekipiruotė. Šiuo metu kariuomenės sandėliuose šių priemonių nėra pakankamai, kad užtektų visiems karo tarnybą atliksiantiems kariams aprūpinti. Įsigijimo procedūros ir gamyba užtrunka, todėl neturime kitos išeities, kaip laikinai, kol bus priimti sprendimai, sudarytos sutartys dėl papildomų priemonių įsigijimo ir aprūpinti visų šių metų šauktiniai, šiek tiek apriboti jų išdavimą. Apriboti ne šauktiniams, o anksčiau tarnaujantiems kariams.
Šis sprendimas tikrai nebus taikomas naujai priimtiems kariams ir kariams savanoriams. Taip pat – vykstantiems į tarptautines operacijas, greitojo reagavimo pareigų kariams, karo akademijos kariūnams ir kitiems karinių mokymų įstaigų kariams. Bus tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, kažkurį laiką vietoj dviejų uniformų bus išduota viena. Šiaip visiems šauktiniams, privalomos karo tarnybos kariams, kurie ateis tarnauti į Lietuvos kariuomenę, bus suteikiama viskas, ką privaloma suteikti kariui, kad būtų galima kokybiškai jį mokyti: uniforma, ekipiruotė, šalmai, ginkluotė, akiniai, antkeliai, neperšaunamos liemenės.
Kai kuriems profesinės karo tarnybos kariams, kuriems aprūpinimą norėjome pagerinti jau šiais metais, šiek tiek, gal pusmečiui, viskas nusikels kitiems metams. Šiaip ar taip tikrai stengsimės, atsižvelgdami į pasikeitusias finansavimo sąlygas, pirmiausia kreipti dėmesį į karį, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas. Vėliausiai iki kitų metų liepos mėnesio visi tarnaujantys kariai (ir šauktiniai, ir profesinės karo tarnybos kariai) bus visiškai aprūpinti, kaip jiems priklauso pagal karo tarnybos vietą ir sąlygas.
– Ką norėtumėte akcentuoti, ypač tiems jaunuoliams, kuriems pagal amžių priklauso tarnyba Lietuvos kariuomenėje ir kurie gali tikėtis šaukimo nuo gegužės 11-osios į privalomąją pradinę karo tarnybą?
– Norėčiau palinkėti visų pirma nebijoti Lietuvos kariuomenės. Visa tai, ką darome, darome dėl to, kad mūsų šalis, namai būtų saugūs, kad sugebėtume išmokti ginti savo šalį. Tikrai esame nusiteikę jaunuoliams, kurie ateina ginti savo tėvynę, išmokti ginti savo tėvynę, suteikti tam reikalingą žinių kiekį. Laukiame jų ir stengsimės padaryti viską, kad jie įgytų tam reikalingus įgūdžius.
Tikrovė nėra tokia baisi. Gausu gandų ir spekuliacijų apie tai, kaip sunku ir sudėtinga tarnauti. Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties: kažkada buvau kareivis, pradžioje, žinoma, bus sunku, bet po dviejų–trijų mėnesių įvyksta psichologinis lūžis, ir jaunuolis tampa kariu, atsiranda tam tikri įgūdžiai. Visa tai bus labai naudinga kareivio, kuris tarnaus Lietuvos kariuomenėje, ateičiai. Jis sukaups žinių ir išmoks ginti tėvynę. Tai padės toliau tarnaujant valstybės tarnyboje arba privačiose tarnybose. Tikrai labai siūlau visiems neklausyti gandų, o tiesiog ateiti ir atlikti savo pareigą. Devyni mėnesiai nėra labai daug. Pamatysite, kokia po to visiems iš to bus nauda: tiek mūsų šaliai, tiek jums patiems.
