Jis pasakė, kad „šių metų pradžioje minint Pirmojo pasaulinio karo pradžios šimtmetinę datą, niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad karas įmanomas Ukrainoje, turinčioje sieną su Europos Sąjunga“.
M.Schulzas pareiškė, kad krizė Kryme yra didžiulė grėsme Europoje sukurtai saugumo sistemai po šaltojo karo laikų.
M.Schulzas pareiškė, kad krizė Kryme yra didžiulė grėsme Europoje sukurtai saugumo sistemai po šaltojo karo laikų
Po neteisėto referendumo sekmadienį Kryme, kokių dar bus pasekmių Ukrainai, anot EP pirmininko, dar nėra aišku. „Tarptautine teise pripažintos sienos Europoje jau perbraižomos..., pirmą kartą po šaltojo karo Europoje viena valstybė panaudojo jėgą kitos valstybės daliai aneksuoti“, - pažymėjo jis.
„Rusija sulaužė tarptautinę teisę - tai nepriimtina“, - pabrėžė M.Schulzas, paragina tai laikyti „žadintuvo skambučiu“ ir siūlė permąstyti Europos kaimynystės politiką bei ES santykius su Rusija.
Europos Parlamento pirmininkas sakė savo kalboje norįs pasakyti, kad „šiandien Europoje vyraujanti emocija yra baimė“.
"Kai kurie verslininkai bijo sankcijų spiralės“, kuri gali pakenkti jų verslui, „darbininkai bijo dėl savo darbo vietų, ypač šalyse greta Ukrainos, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, žmonės bijo naujo šaltojo karo protrūkio“.
M.Schulzas nurodė, kad ES žmonės baiminasi dėl savo saugumo: „tokia baimė yra pagrįsta; ją pastarosiomis savaitėmis kursto vis agresyvesnė retorika“.
Anot jo, žmonės klausia: jeigu padėtis taps blogiausia, „ar Europos šeima susitelks, kad garantuotų mūsų saugumą“, „ar vyriausybės sugebės atidėti į šalį savo skirtingus nacionalinius interesus, keliančius nesutarimus Europos šeimoje?“
M.Schulzas nurodė, kad ES žmonės baiminasi dėl savo saugumo: „tokia baimė yra pagrįsta; ją pastarosiomis savaitėmis kursto vis agresyvesnė retorika“
M.Schulzas pažymėjo, kad šiuo metu kaip niekad Ukrainai labai reikia Europos paramos: ir politinės, ir finansinės. Todėl jis sakė, kad esama vilties, jog netrukus bus užbaigtas vizų ukrainiečiams liberalizavimo procesas, „sveikintina, kad rytoj bus pasirašomi politiniai Asociacijos sutarties su Ukraina skyriai“.
EP pirmininkas teisingu pavadino sprendimą skirti Ukrainai 11 mlrd. eurų paramą ir pažadėjo, kad „Europos Parlamentas padarys viską, ką gali, kad trys milijardai eurų būtų kuo greičiau išskirti iš ES biudžeto“.
Dar M.Schulzas priminė, kad EP siųs savo stebėtojus į Ukrainos prezidento rinkimus. „Aš tikiuosi, kad gegužės 25 dieną mes liudysime laisvus ir sąžiningus rinkimus, kurie atneš Ukrainos žmonėms šviesesnę ateitį“, - sakė jis.
