Jungtinės Valstijos tebepirmauja pasaulyje pagal išlaidas gynybai, tačiau pernai, palyginti su ankstesniais metais, jos šiam tikslui skyrė 6,4 proc. mažiau lėšų.
Tuo tarpu Kinija, Rusija ir Saudo Arabija, kurių kariniai biudžetai nusileidžia tik JAV, praėjusiais metais savo išlaidas gynybai padidino.
Kinijos karinės išlaidos pernai padidėjo 9,7 proc. ir sudarė 216 mlrd. JAV dolerių (204 mlrd. eurų).
Konfliktas Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais separatistais, paskatino Rusijos kaimynes Rytų Europoje didinti išlaidas ir peržiūrėti savo gynybos planus.
„Ukrainos krizė iš esmės pakeitė saugumo situaciją Europoje, tačiau kol kas poveikis karinėms išlaidoms labiausiai matomas šalyse, besiribojančiose su Rusija“, – sakė SIPRI analitikas Samas Perlo-Freemanas.
Ukrainos karinis biudžetas padidėjo daugiau nei 20 proc. ir sudarė 4 mlrd. JAV dolerių, o Rusijos išaugo daugiau nei 8 proc. – iki 84,5 mlrd. JAV dolerių.
Šįmet Rusijos vyriausybė numačiusi išlaidas gynybai padidinti dar 15 proc., tačiau lėšos gali būti apkarpytos dėl ekonominių problemų, susijusių su konfliktu Ukrainoje.
Vakarų Europos šalys, kaip ir Jungtinės Valstijos, savo karinius biudžetus sumažino.
Nors Vašingtonas pagal karines išlaidas vis dar užima pirmą vietą pasaulyje, jų karinis biudžetas sumažėjo penktadaliu, palyginti su 2010-aisiais, kai jis buvo rekordiškai didelis, nurodo SIPRI – nepriklausomas institutas, vykdantis tyrimus, susijusius su konfliktais, ginkluote, ginklų kontrole ir nusiginklavimu.
„Vis dėlto dabartinės JAV karinės išlaidos yra 45 proc. didesnės nei buvo 2001 metais, prieš pat Rugsėjo 11-osios teroristines atakas“, – priduria Institutas.
Saudo Arabija, savo gynybos biudžetą padidinusi 17 proc., pagal šį rodiklį užėmė pirmąją vietą tarp 15-os pasaulio valstybių, skiriančių daugiausiai lėšų karinėms reikmėms.
Bendros pasaulio karinės išlaidos pernai sudarė 1,8 trln. JAV dolerių – buvo vos 0,4 proc. mažesnės nei 2013 metais, nurodo SIPRI.
