Penktadienį Ukrainos televizija „Sobytija“ vakarinėje žinių laidoje parodė reportažą apie Peskų miestelyje dislokuotus karius. Prieš kelis mėnesius kiborgais vadinami ukrainiečiai paliko Donecko oro uosto naująjį terminalą, kuris buvo tarsi pasipriešinimo simbolis, tačiau už kilometro esantys Peskai vis dar kontroliuojami Ukrainos kariuomenės. Ten vyksta tankų susirėmimai ir krenta artilerijos sviediniai.
Vienas iš reportaže kalbintų „Dnepr-1“ atstovų – vyras, kuris yra vadinamas lietuviu. Veidą jis slėpė po kauke.
„Aš turiu ir ukrainietiško, ir lietuviško kraujo. Matydamas, kas čia vyksta, tiesiog negalėjau ramiai sėdėti namie ir žiūrėti. Štai tokie reikalai“, – televizijos „Sobytija“ žurnalistei sakė kaukėtasis vyriškis.
Reportaže teigiama, kad praėjusį antradienį jis atskrido iš Vilniaus į Ukrainą ir kartu su „Dnepr-1“ kariais nuvažiavo į Peskus.
„Žmona nieko nesakė, nes ji puikiai suprato, kad tai yra beprasmiška“, – prieš kameras aiškino vyras.
Žmona nieko nesakė, nes ji puikiai suprato, kad tai yra beprasmiška, – prieš kameras aiškino vyras iš Lietuvos.
Lietuvis interviu davė po viaduku, kuris kerta vadinamąjį Peskų gyvybės kelią – dviejų kilometrų ruožą, kuriuo į ukrainiečių kontroliuojamą miestelį yra gabenami pastiprinimai, medikamentai, maistas ir amunicija. Po tuo pačiu viaduku buvo sužeistas „Dnerp-1“ karys Viktoras Trofimenka, kuris neseniai buvo gydomas Lietuvoje.
Apie vykimą į frontą kalbėjo seniai
Šaltinių teigimu, prie „Dnepr-1“ bataliono prisijungė vilnietis menininkas. Jis gimė ir augo Ukrainos Poltavos srityje. Vėliau persikėlė į Vilnių, kur dirbo laisvai samdomu garso režisieriumi.
Nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų įsitraukė į visuomeninę veiklą. Prisidėjo prie projektų, skirtų išreikšti paramą Ukrainai, aktyviai veikė socialiniame tinkle „Facebook“.
Anatolijų pažįstantys bendraminčiai pasakojo, kad vyras jau seniai norėjo išvykti į frontą Rytų Ukrainoje. Pastaruoju metu aktyviai ieškojo kontaktų.
Vyrą pažįstantys bendraminčiai pasakojo, kad jau seniai norėjo išvykti į frontą Rytų Ukrainoje. Nuolat apie tai kalbėjo ir aktyviai ieškojo kontaktų.
Gali būti, kad būtent prie „Dnepr-1“ bataliono nusprendė prisijungti, nes Lietuvoje buvo gydomi šito dalinio kariai, o vyras su jais ne kartą bendravo.
Pavyzdžiui, Vilniuje ir Druskininkuose gydytas ukrainietis V.Trofimenka taip pat priklauso šiam savanorių batalionui ir kovėsi būtent Peskuose. Bendraminčiai pasakojo, kad vilnietis ne kartą bendravo su V.Trofimenka.
Į Ukrainą lietuvis atskrido vasario 10 dieną.
Draugai pasakojo, kad lietuvis į frontą važiavo ne kariauti, o padėti kariams. Jis dirba svarbius buities darbus, taip pat yra atsakingas už logistiką. Televizijos „Sobytija“ reportaže rodoma, kaip Anatolijus kapoja malkas.
