Jis kartu su pagalbą Ukrainos kariams teikiančių organizacijų atstovais antradienį dalyvavo spaudos konferencijoje Seime.
Teritorinės gynybos batalionas, kuriam priklauso O.Šadevskis, saugo sieną su Krymu ir svarbius objektus Chersono srityje. Antiteroristinėse operacijose tokie batalionai nedalyvauja. Jie buvo pradėti kurti supratus, kad Ukrainos kariuomenės apsiginti nuo agresijos nepakaks.
Kryme sutelkta galinga Rusijos karinė grupuotė
„Nesvarsčiau, ar eiti, tiesiog ėjau. Kaip reagavo šeima? O kas bus su šeima, kas bus su darbu, jeigu neisiu? Daug ko nežinome apie tai, kas vyksta Kryme, Ukrainos Rytuose, ten – kaip už geležinės uždangos. Jeigu nori gyventi, privalai apsiginti. Viskas turi savo kainą“, – žurnalistams sakė ukrainietis.
Nesvarsčiau, ar eiti, tiesiog ėjau. Kaip reagavo šeima? O kas bus su šeima, kas bus su darbu, jeigu neisiu? Daug ko nežinome apie tai, kas vyksta Kryme, Ukrainos Rytuose, ten – kaip už geležinės uždangos. Jeigu nori normaliai gyventi, privalai apsiginti. Viskas turi savo kainą.
O.Šadevskis pabrėžė, kad kelia nerimą informacija apie Kryme telkiamą Rusijos armijos grupuotę ir ginkluotę.
Kryme gali būti 50 ar 60 tūkst. Rusijos karių. „Kam jie ten? Ką jie rengiasi daryti? Kam jiems Kryme tiek kariuomenės? Gali būti, kad jie rengiasi karinei agresijai, tam reikia būti pasirengus“, – pabrėžė jis.
O.Šadevskis įsitikinęs, kad Rusija siekia nusitiesti sausumos koridorių į Krymą, nes sunku aprūpinti Krymą vien per Kerčės sąsiaurį.
Pasakodamas apie tai, kas vyksta prie Krymo sienos, pašnekovas teigė, jog būna Rusijos kariuomenės provokacijų, tačiau kol kas jos – nedažnos.
Bataliono atstovo teigimu, Ukrainos armija buvo griaunama, todėl nereikia tikėtis, kad ją pavyks atstatyti per kelias dienas. Dabar Ukrainos kariams ir savanoriams trūksta visko: karinės technikos, amunicijos, neperšaunamų liemenių, net uniformų.
„Negalima kaltinti dabartinės valdžios, kad ji nieko nedaro – priemones tiekia ir valdžia, tačiau labai didelė pagalba yra iš savanorių, iš užsienio organizacijų“, – teigė jis.
Į karą – plikomis rankomis
Ukrainos Chersono srities labdaros ir sveikatos fondo direktorė Natalija Bimbiraitė pasakojo, kad tuomet, kai į sritį atvyko Ukrainos kariuomenė, vaizdas buvo sukrečiantis:
„Daugelis kareivių atvažiavo taip, kaip stovi – nekalbant apie tai, kad neturėjo miegmaišių ir normalios avalynės, kai kurie jų neturėjo net dokumentų. Man buvo nesmagu – negalėjau ramiai miegoti galvodama, kaip jie sugebės apginti mūsų sritį“.
Ji pabrėžė, kad kariams sunku saugoti sieną, kurios niekada nebuvo, kai Rusijos kariai stengiasi nuolat palaikyti įtampą, bando prasmukti: „Nekviestų svečių mes turime nuolat.“
Šiuolaikinis karys nesupras, kaip galima kariauti plikomis rankomis, tačiau jiems tai tenka daryti.
N.Bimbiraitės teigimu, ukrainiečiai kariams stengiasi pagelbėti, kaip gali. Pavyzdžiui, vienas ūkininkas kariuomenei nupirko automobilį, kitas – motociklą, ant kurio vėliau buvo sumeistruota konstrukcija, laikanti kulkosvaidį.
„Šiuolaikinis karys nesupras, kaip galima kariauti plikomis rankomis, tačiau jiems tai tenka daryti“, – pabrėžė ji.
Anot N.Bimbiraitės, Ukrainos kariams svarbi bet kokia pagalba. Ji pasakojo, kad neseniai buvo palaidotas jaunas Ukrainos kareivis, kurį pražudė galvoje įstrigusi skeveldra. Jeigu jis būtų turėjęs šalmą, jis būtų likęs gyvas.
„Buvusi valdžia sąmoningai žlugdė Ukrainos kariuomenę, mes turime nemažai įrodymų, kad taip ir buvo. Šiuo metu Ukrainoje yra kilusi patriotizmo banga, mes tikime, kad laimėsime, stovėsime iki galo“, – pabrėžė ji.
Laikraščio „Vgoru“ vyriausioji redaktorė Ala Tiutiunik sakė, kad anksčiau parama Ukrainos kariams būdavo teikiama chaotiškai, o dabar susiformavo tinklas. Ji taip pat pabrėžė, kad sienos su Krymu nėra – tik plynas laukas, kurį saugoti buvo atsiųsti vaikinai palaikiais drabužiais. „Mes patys nusprendėme padaryti sieną ir save ginti. Mus bet kada iš Krymo gali užpulti“, – sakė ji.
Labai džiugu, kad Lietuvos politikai nevaizduoja, kad pas mus nėra karo arba nesako, kad jis pilietinis.
Žurnalistė pabrėžė, kad veikiantis paramos fondas priima pabėgėlius iš Krymo, Donecko, Luhansko ir sudaro sąlygas apsigyventi Chersono srityje.
A.Tiutiunik dėkojo Lietuvos politikams, kurie apie įvykius Ukrainoje kalba be užuolankų.
„Labai džiugu, kad Lietuvos politikai nevaizduoja, jog pas mus nėra karo arba nesako, kad jis pilietinis. Mes tikimės, kad Europa supras, kad nuo Ukrainos sėkmės ar nesėkmės priklauso daug – Europos ateitis taip pat“, – teigė ji.
