Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rukloje ir Gaižiūnuose vyks reagavimo į hibridinį karą pratybos „Aršus vilkas II“

Kovo 12-20 d. Gaižiūnų poligone ir Ruklos miestelyje vyks Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų I Bataliono kovinės grupės pratybos „Aršus vilkas II”. Jų metu karines operacijas vykdys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu sudaryta kovinė grupė kartu su ją remiančių Lietuvos kariuomenės padalinių kariais, iš viso apie 800 karių.
Vyks pratybos „Aršus vilkas II”
Vyks pratybos „Aršus vilkas II” / Kpt. Tomo Piličiausko nuotr.

Civilių gyventojų dėmesiui

Pratybų organizatoriai atkreipia civilių gyventojų dėmesį į tai, kad kovo 14-19 dienomis Ruklos miestelyje ir jo prieigose vykdyti taktinius veiksmus treniruosis ginkluoti kariai. Gatvėmis važinės šarvuočiai M113 (šarvuočių vikšrai yra su guminėmis pagalvėlėmis pritaikytomis važiuoti asfaltuota danga), skirtingi kariniai visureigiai ir sunkvežimiai, mieste taip pat patruliuos pėstininkai.

Pratybose dalyvaus apie 800 karių iš skirtingų Lietuvos kariuomenės vienetų.

Pagrindiniai pratybose dalyvaujantys kariniai vienetai – tai Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų pagrindu suformuota kovinė grupė, su priskirtais padaliniais iš Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos, Juozo Vitkaus inžinerijos ir Oro gynybos batalionų.

Batalionų kovinių grupių veiksmus stebės ir vertins kariai iš Sausumos pajėgų, o priešiškų pajėgų veiksmus imituos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai.

Pratybų eiga ir užduotys

Kovo 14-16 dienomis kariai Gaižiūnų poligone treniruosis vykdyti puolimo ir saugumo operacijas pagal padalinių vadų iš anksto parengtus planus. Situacijų imitavimui padalinius rems priešiškų veiksmų imitavimo grupė.

Kovo 17-19 dienomis I Bataliono kovinė grupė vykdys pasiruošimą puolimo operacijai: nustatytu laiku atliks žygį ir puolimo operaciją.

Kovo 17-19 dienomis I Bataliono kovinė grupė vykdys pasiruošimą puolimo operacijai: nustatytu laiku atliks žygį ir puolimo operaciją. Vėliau kovinės grupės kariai reorganizuosis ir užims gynybines pozicijas saugumo operacijų vykdymui.

Tuo pačiu metu pratybose dalyvaujančių padalinių kariai tobulins vadovavimo ir kontrolės procedūras, atliks tarpusavio veiksmų koordinavimą, treniruosis užtikrinti vadaviečių funkcionalumą, vykdys operacijų planavimus, priiminės taktinius sprendimus ir kitas karines užduotis. Po pratybų padalinių kariai su technika grįš į nuolatines dislokacijos vietas.

Apie Batalionų kovinės grupes

Bataliono kovinės grupės – tai kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys manevrinius ir žvalgybos vienetus, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinerinius bei kitus pajėgumus.

Nuo 2014 metų lapkričio 1 d. budinčias Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgas sudaro dvi bataliono kovinės grupės, Karinių oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Pirmoji grupė sudaryta Algirdo bataliono pagrindu, antroji – Birutės ulonų bataliono pagrindu.

Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti nedelsiant ir turi pakankamai kovinės galios užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu atsakant į naujo tipo – nekonvencinio karo – grėsmes. Greitojo reagavimo pajėgų dislokacijos vieta priklauso nuo grėsmės lygio ir šalies regiono. Aktyvavimo laikotarpiu pajėgos yra pavaldžios Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui, o grupių parengimu rūpinasi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?