Jeigu kas nors Donbase dar tikėjo rugsėjo 5 d. Minske pasirašytomis paliaubomis, tai paskutinę spalio savaitę šios iliuzijos galutinai išgaravo. Tiek Ukraina, tiek prorusiški teroristai pradėjo ruoštis kitam karo etapui, kuriame gali vykti nuožmūs mūšiai, nuo balandžio mėnesio jau pareikalavę 4000 gyvybių.
Be to, Ukrainos vadovas pareiškė, jog Mariupolyje esančios pajėgos pastatė tris miestą juosiančias gynybinių įtvirtinimų linijas ir gavo naujų puolamųjų ginklų.
„Tęsime intensyvų kariuomenės stiprinimą“, – pirmadienį televizijos žiūrovams pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Kitą dieną per įvykusį susitikimą su saugumo tarybos nariais P.Porošenka pareiškė, kad jau yra suformuoti keli nauji kariniai junginiai, kurie bus panaudoti ginant Mariupolį ir du kitus miestus, esančius netoli karo zonos.
Be to, Ukrainos vadovas pareiškė, jog Mariupolyje esančios pajėgos pastatė tris miestą juosiančias gynybinių įtvirtinimų linijas ir gavo naujų puolamųjų ginklų.
Vis dėlto, nėra aišku ar to pakaks norint apginti Mariupolį, kuriame gyvena beveik pusė milijono žmonių ir kuris yra strategiškai svarbus Azovo jūros uostas. Miesto gynėjai rugpjūtį labai sunkiai atrėmė Rusijos pajėgų puolimą. Nors Rusijos kariai ir jų parankiniai užėmė prie jūros esantį Novoazovską, tačiau buvo sustabdyti Mariupolio prieigose.
„Mes vargiai atsilaikėme“, – teigė buvęs Donecko srities gubernatorius Serhijus Taruta. Rugsėjį jis „Time“ pasakojo, kad kartu su savanoriais mieste esančiose metalurgijos gamyklose prašė didžiulių plieno lakštų, kurie būtų panaudoti bunkerių statybai Mariupolio pakraštyje.
JAV pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breelove'as pirmadienį paskelbė, kad siena tarp Ukrainos ir Rusijos vietomis visiškai nesaugoma, o tai leidžia Rusijai į Donbasą tiekti ginklus ir karinę techniką be jokių kliūčių.
„Rusų pajėgos stengtųsi panaudoti stiprią artilerijos ugnį, bet bunkeriai išsilaikytų“, – tikino S.Taruta ir pasakojo, kad Rusijos pajėgoms priartėjus iki miesto, iš bunkerių iššoktų Ukrainos kariai.
Rusija ir jos parankiniai taip pat nesnaudžia. JAV pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breelove'as pirmadienį paskelbė, kad siena tarp Ukrainos ir Rusijos vietomis visiškai nesaugoma, o tai leidžia Rusijai į Donbasą tiekti ginklus ir karinę techniką be jokių kliūčių.
Nuo rugpjūčio mėnesio Rusija atsiuntė šešis „humanitarinės pagalbos“ konvojus į Rytų Ukrainą, kurių neleista patikrinti Ukrainos pasieniečiams. Kijevas ir Vakarų šalys neabejoja, kad tokiu būdu Kremlius teroristus aprūpina įvairaus pobūdžio ginklais.
Vis dėlto, didžiausią smūgį trapiai taikai sudavė lapkričio 2 d. vykę pseudorinkimai apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ su jose išrinktais „prezidentais“ bei „ministrais“.
„Jie gali save vadinti nors ir karaliais ar imperatoriais“, – pareiškė P.Porošenka ir dar kartą patikino, kad nepripažins įvykusio farso Donbase, kurį teroristai pavadino rinkimais.
Kijevas žengė dar toliau ir nusprendė panaikinti po Minske pasirašytų paliaubų teroristų kontroliuojamiems rajonams suteiktą specialųjį statusą. Centrinė Ukrainos valdžia nusprendė nutraukti ir bet kokią finansinę paramą šiems rajonams. Tačiau toks Kijevo bandymas priversti teroristus pasiduoti gali neduoti jokios naudos.
Rusija jau ne kartą pademonstravo, kad yra pasiryžusi tiekti pigų kurą ir kitas būtinas priemones mainais į keliamą chaosą ir nepaklusimą Kijevo valdžiai.
Rusija jau ne kartą pademonstravo, kad yra pasiryžusi tiekti pigų kurą ir kitas būtinas priemones mainais į keliamą chaosą ir nepaklusimą Kijevo valdžiai. Kuomet paliaubos žlugs galutinai, teroristai gali užsinorėti išplėsti savo valdomų teritorijų ribas.
Vieno iš teroristų „parlamento“ atstovas Olegas Cariovas elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime „Time“ priminė, kad prieš pusę metų prorusiški protestuotojai sukėlė chaosą Odesoje, tačiau šis Juodosios jūros uostas taip ir neperėjo į teroristų kontrolę.
„Pilietinis karas (taip Rusija veidmainiškai vadina sukeltą karą Ukrainoje) prasidėjo Odesoje ir turi baigtis Odesoje“, – pareiškė O.Ciarovas, demonstruodamas teroristų ryžtą išplėsti savo teritorijas.
Tam, kad prorusiškos pajėgos pradėtų Odesos šturmą, joms iš pradžių reikia užimti ne tik Mariupolį, bet beveik visą pietinę Ukrainos dalį. Tuomet Rusija kontroliuotų ilgą sausumos ruožą palei okupuotą Krymą. Apie tokį scenarijų Maskva svajoja jau ilgą laiką.
Vis dėlto, kitą dieną po gauto elektroninio laiško, „Time“ redakcija sulaukė skambučio iš O.Cariovo, kuris patikino, kad kol kas nėra ruošiamasi žygiuoti Odesos link ir bus bandoma dėti pamatus „liaudies respublikų“ „valstybingumui“.
„Bet jei ukrainiečiai mus puls, jie turi žinoti, kad mes ne tik ginsimės, bet ir kontratakuosime“ , – tikino O.Cariovas.
Iš tiesų, jeigu Rusija atsiųstų papildomų pajėgų į Donbasą, Mariupolis galėtų kristi gana greitai. Žinoma, ne be daugybės aukų iš abiejų pusių.
