Kitų metų kariuomenės biudžetas bus rekordinis palyginti su iki šiol skirta BVP dalimi, vėliau kasmet ši dalis kiek mažės. Peršasi išvada, kad kiti metai bus didžiosios Rusijos kariuomenės modernizacijos laikas. Modernizacijos programa suplanuota visam dešimtmečiui.
20 mlrd. dolerių daugiau
Pagal planą kitais metais Rusijos kariuomenės biudžetas išaugs 20 mlrd. dolerių. O tai yra didžiulis išlaidų kariniams tikslams šuolis ir sudarys 4,2 proc. BVP.
Kariuomenės modernizavimo programa yra Vladimiro Putino prioritetas. Be to, kilus krizei santykiuose su Vakarais dėl pradėto karo su Ukraina, karinių pajėgų vaidmuo Kremliaus politikoje gerokai sustiprėjo.
2016 metais jau turėtų būti skirta kiek mažiau – 3,7 proc. BVP, tačiau ekspertai mano, kad tai tik parodo, jog Rusija tiki savo ekonomikos augimu ir tikisi gauti vis daugiau ir daugiau pajamų.
Oficialiai Rusija nurodo, kad šiemet gynybai skirta 3,4 proc. BVP, 2013 metais – 3,2 proc., 2012 metais – tik 3 proc.
Tačiau rusų pateikiami skaičiai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos nurodo Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI), kuris yra laikomas vienu patikimiausių informacijos šaltinių kalbant apie pasaulio šalių karinius biudžetus.
Švedų teigimu, jau 2013 metais rusai karinėms reikmėms išleido 4,1 proc. BVP (87,8 mlrd. dolerių).
Pusė biudžeto – modernizacijai
Jeigu dabartinis biudžeto projektas bus patvirtintas, Rusijos kariuomenė gaus apie 100 mlrd. dolerių. Tai bus didžiausia suma po Sovietų Sąjungos žlugimo. Daugiausia pinigų greičiausiai atiteks naujai ginkluotei ir modernizavimui, taip pat – gerinti karių socialines garantijas. Ypatingas dėmesys skiriamas ir aprūpinimui tinkamomis uniformomis.
Planuojama, kad mažės išlaidos kasdienei kariuomenės „operacijų veiklai“. Iš visos pateiktos informacijos aiškėja, kad einamosioms ir asmeninėms išlaidoms atiteks tik pusė kariuomenės biudžeto. Taip pat nėra aišku, ar į šią sumą įtrauktos pensijos ir socialinės išmokos.
Jeigu taip, kariniam ginklavimuisi liktų dar pusė biudžeto, o tai būtų puikus rezultatas, leidžiantis pradėti didžiąją modernizaciją. Tvn24.pl lygina, kad Lenkijos Gynybos ministerija asmeninėms ir einamosioms išlaidoms skiria irgi apie pusę numatyto biudžeto, bet pensijoms ir išmokoms reikia dar papildomai 20 proc. Tad technikai ir infrastruktūrai belieka 26 proc. kariuomenės biudžeto.
Ar tikrai Rusijai pavyks įgyvendinti tokius ambicingus kariuomenės finansavimo planus, nėra aišku. Turint omeny smunkančias naftos kainas ir sankcijas Rusijos ūkiui, ekonomika greičiau smuks, nei augs. Nes iki šiol išlaidų kariuomenei augimą Rusija finansavo pinigais, gautais už gamtos išteklių pardavimą.
Dabar tai gali būti sunku. Spalio pradžioje finansų ministras Antonas Siluanovas įspėjo, kad prasta Rusijos ekonomikos augimo prognozė gali priversti peržiūrėti ir karinių pajėgų modernizacijos planus.
Rusijos karinė pramonė yra viena didžiausių darbdavių šalyje, joje dirba apie 3 mln. žmonių ir sukuria net kas penktą darbo vietą.
Karinėje pramonėje dirba 3 mln. žmonių
Dalis Rusijos analitikų tuo tarpu tvirtina, kad išlaidų kariuomenei didinimas nepadarys jokios žalos biudžetui. Rusijos karinė pramonė yra viena didžiausių darbdavių šalyje, joje dirba apie 3 mln. žmonių ir sukuria net kas penktą darbo vietą.
Todėl esą didelės išlaidos kariuomenei turėtų stimuliuoti ir visą ekonomiką. Kitose šalyse taip paprastai kalbama apie investicijas į infrastruktūrą ar statybas.
Vis dėlto pagrindinis dalykas, lemsiantis šias išlaidas, gali būti ne ekonominiai apskaičiavimai, o politika.
Kariuomenės modernizavimo programa yra Vladimiro Putino prioritetas. Be to, kilus krizei santykiuose su Vakarais dėl pradėto karo su Ukraina karinių pajėgų vaidmuo Kremliaus politikoje gerokai sustiprėjo. Tad kariuomenės modernizavimo programos nutraukimas ar sulėtinimas taptų tikru smūgiu Rusijai.
