Tai pareiškė Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško, komentuodamas trečiadienį pasibaigusį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
„Žinome, kad Aljanso kariškiams iš tikrųjų duotas nurodymas pateikti atitinkamus gynybos stiprinimo planus iki NATO viršūnių susitikimo Velse šių metų rugsėjį. Iš principo faktas, kad NATO skiria didelį dėmesį savo rytinių sienų gynybai, mums tikrai ne naujiena“, – sakė A.Gruško.
Jis pabrėžė, kad Rytų Europos šalyse jau pasiruošta priimti sustiprintus NATO kontingentus.
„Jų infrastruktūra leidžia išnaudoti pajėgų sustiprinimo potencialą. Be kita ko, modernizuoti aerodromai, uostų tinklas; 2009 metais Baltijos šalys ir Lenkija buvo visiškai integruotos į NATO gynybos planus. Praeitais metais ten vyko pratybos „Steadfast Jazz“, per kurias buvo imituojami veiksmai, kuriais siekiama atkurti teritorinį vientisumą išorinės agresijos atveju. Jos buvo rengiamos pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį – tai šimtaprocentinis konfrontacinės epochos scenarijus“, – aiškino A.Gruško.
Komentuodamas buvusių Šaltojo karo priešininkių dabartinį jėgų balansą, A.Gruško pabrėžė, kad šiuo metu NATO karinės išlaidos sudaro apytikriai pusę viso pasaulio išlaidų gynybai.
„Be to, buvo įkurtos karinės bazės Bulgarijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje; kuriami priešraketinės gynybos objektai Rumunijoje ir Lenkijoje; patruliavimas Baltijos šalių oro erdvėje tapo nuolatinis, – sakė jis. – NATO šalys stengiasi tvirtinti, kad visos šios priemonės atitinka jų įsipareigojimus pagal Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą – susilaikyti nuo nuolatinio didelių papildomų karinių pajėgų dislokavimo.“
„Svarbu pažymėti, kad susirūpinimas, kurį dabar reiškia Aljanso šalys, yra visiškai nepagrįstas, – tvirtino Rusijos diplomatas. – Dar daugiau, kalbama apie karinio potencialo stiprinimą rajone, kuris ribojasi su mūsiške Kaliningrado sritimi. Rusija pastaraisiais metais padarė didelį indėlį, stiprindama to regiono saugumą, smarkiai sumažindama jame ginkluotės. Be kita ko, mes išvedėme šimtus sunkiosios ginkluotės vienetų, įskaitant tankus, artilerijos sistemas ir šarvuotuosius transporterius, taip pat sumažinome karinių objektų skaičių.“
Komentuodamas buvusių Šaltojo karo priešininkių dabartinį jėgų balansą, A.Gruško pabrėžė, kad šiuo metu NATO karinės išlaidos sudaro apytikriai pusę viso pasaulio išlaidų gynybai.
„Lyginant jų ir Rusijos išlaidas gynybai, mūsų karinis biudžetas bent dešimteriopai mažesnis už bendrą NATO šalių karinį biudžetui. Be to, Aljansas yra pranašesnis visose pagrindinėse ginkluotės kategorijose“, – pabrėžė jis.
„Valstybės, kurios mūsų dienomis kalba apie saugumo stygių ir baiminasi galimo Rusijos karinio įsikišimo, tokiu būdu netiesiogiai pripažįsta faktą, kad nepakankamai rūpinosi žmogaus teisių apsauga, – tvirtino Rusijos pasiuntinys. – Būtų geriau, kad ES ir NATO šalys, užuot siuntusios naikintuvus į Baltijos šalis su neaiškiais tikslais, įtikintų Estijos ir Latvijos valdžią pradėti konkretų darbą, kad būtų panaikintas gėdingas nepiliečių fenomenas, kai žmonėms nesuteikiama pilietybė ir politinės teisės vien dėl to, kad jie kalba rusiškai.“
Antroji NATO lėktuvų bazė – Estijoje
„Dabar antrosios bazės poreikį patvirtina ir NATO. Tai visų pirma susiję su daugelio sąjungininkių pasiūlymais pasiųsti papildomų lėktuvų“, – sakė L.Lepikas.
NATO vykdomos Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos antroji bazė gali būti atidaryta Estijoje dar šiais metais, pareiškė šalies ambasadorius prie Aljanso Lauri Lepikas.
Šiuo metu Baltijos šalių oro policijos misija vykdoma iš bazės Šiauliuose.
Talinas jau nekart siūlė, kad dalis oro policijos misijos nuo 2015 metų būtų vykdoma iš Emario bazės Estijos šiaurės vakaruose, bet Lietuva nepritarė tokiam siūlymui.
„Dabar antrosios bazės poreikį patvirtina ir NATO. Tai visų pirma susiję su daugelio sąjungininkių pasiūlymais pasiųsti papildomų lėktuvų“, – L.Lepiko žodžius citavo dienraštis „Postimeеs“.
Iki balandžio pabaigos oro policijos misiją vykdančios Jungtinės Valstijos jau atsiuntė šešis papildomus naikintuvus F-15, padidindamos jų skaičių iki dešimties.
Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija taip pat pasiūlė papildomus naikintuvus, žiniasklaida praneša ir apie galimus papildomus lėktuvus iš Vokietijos bei Portugalijos.
Paklaustas, kada galėtų pradėti veikti antroji šios misijos bazė, estų diplomatas atsakė: „Greitai. Manau, veikiausiai šiais metais.“
Rusija nori atsakymų
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija tikisi iš NATO sulaukti atsakymų apie veiksmus Vidurio Europoje.
„Mes pateikėme klausimus Šiaurės Atlanto kariniam aljansui. Mes ne tik tikimės atsakymų, bet tokių atsakymų, kurie remtųsi pagarba taisyklėms, dėl kurių sutarėme“, – „Reuters“ cituoja S.Lavrovą.
Komentuodamas pranešimus apie NATO planus stiprinti Aljanso šalių Rytų Europoje gynybą, S.Lavrovas aiškino, kad Vakarų karinio bloko santykiai su Rusija turi būti grindžiami „tam tikromis taisyklėmis, įskaitant Romos deklaraciją, Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą. Pagal tuos dokumentus neturėtų būti nuolatinio papildomo karinio dalyvavimo Rytų Europos šalių teritorijoje“.
S.Lavrovas spaudos konferencijoje taip pat pabrėžė, kad Rusija turi teisę savo nuožiūra perkėlinėti pajėgas savo teritorijoje, ir pridūrė, jog kariai ir karinė technika, šiuo metu sutelkti prie Ukrainos rytinių sienų, grįš į savo nuolatines bazes, kai pasibaigs jų mokymai.
„Kalbant apie karinių dalinių perkėlimą Rusijos Federacijos teritorijoje, jokių suvaržymų nėra, ir mūsų partneriai Vakaruose pripažįsta, kad dėl to nekyla jokių problemų. Aš nesiimčiau (perdėtai) išpūsti šios temos, kaip dabar mėgina daryti ir dabartinė Ukrainos valdžia, ir jos globėjai Vakaruose“, – sakė S.Lavrovas.
„Pasibaigus Rostovo srityje vykusiems mokymams, vienas iš tuose mokymuose dalyvavusių batalionų grįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietą Rostovo srityje, – aiškino jis. Kai bus įvykdyti uždaviniai, iškelti šių pratybų dalyviams, kiti daliniai taip pat grįš į savo nuolatinės dislokacijos vietas.“
Pasak S.Lavrovo, Vakarų šalių ir jų sąjungininkių reakcija į dabartines karines pratybas Rusijos teritorijoje „peržengia sveiko proto ribas“.
„Manome, jog jeigu įvedamas toks terminas kaip deeskalavimas, nereikia griežtinti retorikos. Pirmiausiai būtina deeskaluoti retoriką, kuri šiuo metu peržengia sveiko proto ribas ir dar kartą verčia manyti, jog tie, kas tuo užsiima, yra smarkiai atitrūkę nuo tikrovės“, – pažymėjo jis.
