Tai reiškia, kad nuo šiol Rusija nebepranešinės Lietuvai apie Karaliaučiuje vykdomas karines pratybas, laikomą ginkluotę ir nebeleis jos tikrinti.
Tai visiškai nereiškia, kad Lietuva, ar kitos NATO sąjungininkės gaus mažiau informacijos apie tai, kas vyksta Kaliningrado srityje, – sako A.Matonis.
„Tai dvišalis Lietuvos-Rusijos susitarimas, pasirašytas 2001 metais. Jis numatė, kad šalys keisis informacija apie savo karines pajėgas ir apsikeis abipusėmis karinėmis inspekcijomis. informacijos apsikeitimui buvo sutarta naudoti Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (CFE), prie kurios Lietuva nėra prisijungusi formatą, o inspekcijas vykdyti pagal Vienos dokumento sąlygas. Iš Rusijos pusės šis susitarimas buvo taikomas jos pajėgoms Kaliningrade.
2007 m. Rusijai paskelbus apie moratoriumą CFE sutarčiai ji nustojo teikti informaciją, tačiau abipusis inspektavimas buvo tęsiamas“, – teigia ministerija
Krašto apsaugos minsiterija pabrėžia, kad Lietuva laikėsi visų šio susitarimo sąlygų ir nesuteikė jokio preteksto tokiam Rusijos veiksmui.
„Šis Rusijos veiksmas rodo Rusijos nenorą užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir gali būti laikomas dar vienu žingsniu į tarpusavio pasitikėjimo ir saugumo sistemos Europoje griovimą“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį išplatintame pranešime spaudai.
A.Matonis: tai nereiškia, kad nieko nežinosime
Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis aiškina, kad Rusijos sprendimas nebepranešinėti apie karines pajėgas Karaliaučiuje tikrai nereiškia, kad Lietuva nebežinos, kas vyksta jos pašonėje.
„Iki šiol galiojęs susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos buvo kaip vienas iš pasitikėjimą tarp kaimyninių šalių stiprinančių mechanizmų. Rusijai vienašališkai pasitraukus iš susitarimo, to pasitikėjimo Baltijos jūros regione tampa mažiau. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad Lietuva, ar kitos NATO sąjungininkės gaus mažiau informacijos apie tai, kas vyksta Kaliningrado srityje“, – pabrėžė A.Matonis.
Jis pažymėjo, kad oficialus informavimas niekada nebuvo pagrindinis būdas siekiant sužinoti, kokių karinių priemonių Rusija imasi Karaliaučiuje.
„Priešingai. Yra ne vienas atvejis, kai apie dideles, didelio masto pratybas ar parengties mokymus Lietuva oficialiai nebuvo informuojama, bet sužinodavo iš kitų šaltinių. Lygiai taip pat ir po šio susitarimo nutraukimo Lietuva išnaudos savo karinės žvalgybos ir kitas turimas galimybes informcijai surinkti“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, Rusijos sprendimas vienašališkai nutraukti susitarimą rodo, kad ji demonstruoja vis mažiau geranoriškumo kaimynėms. A.Matonio nuomone, po šios Rusijos notos Lietuva taip pat nebėra įsipareigojusi Rusijai pranešti apie savo vykdomas pratybas.
L.Linkevičius: Rusijos sprendimas mažina tarpusavio pasitikėjimą
Rusijos sprendimas stabdyti susitarimą dėl keitimosi informacija apie karines pajėgas mažina tarpusavio pasitikėjimą ir rodo Maskvos nenorą konstruktyviai bendradarbiauti, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Toks žingsnis mažina tarpusavio pasitikėjimą ir neduoda nieko gero bendravimo atmosferai“, – sakė ministras.
Ministras sakė apgailestaujantis dėl tokio Maskvos sprendimo, bet pridūrė, kad Lietuva turės galimybių kitais būdais gauti reikiamą informaciją apie situaciją Karaliaučiaus krašte.
„Nenorėčiau spėlioti, su kuo tai susiję, bet toks žingsnis mažina tarpusavio pasitikėjimą ir neduoda nieko gero bendravimo atmosferai“, – BNS sakė ministras telefonu iš Paryžiaus, kur šiuo metu vieši su vizitu.
„Šiuolaikinių technologijų laikais tą informaciją galima turėti ir kitais kanalais, ir, žinoma, ją gausime. Bet pats žingsnis liūdina ir rodo Rusijos nenorą konstruktyviai bendradarbiauti, kurti savitarpio pasitikėjimą. Belieka apgailestauti dėl tokio žingsnio“, – pridūrė L.Linkevičius.
