Valentinos Marininos dukros šeima liko Donecko srityje. O ji Ukrainos Vakaruose atsidūrė, kai karo zonoje buvo sužeistas sūnus. Jis gydomas Ivano Frankivsko ligoninėje.
„Dukros namas subombarduotas. Namo nėra. Sūnus sužeistas. Baisiausia, kad brolis kariauja prieš brolį. Tai labai baisu“, – sako pabėgėlė iš Donecko V. Marinina.
Dukros namas subombarduotas. Namo nėra. Sūnus sužeistas. Baisiausia, kad brolis kariauja prieš brolį. Tai labai baisu, – sako pabėgėlė iš Donecko V. Marinina
Ivano Frankivsko ir Lvovo srityse pabėgėliai iš Rytų apgyvendinami viešbučiuose ir sanatorijose, pas vietos gyventojus. Jiems teikiama medicinos pagalba, rūpinamasi, kad laiku būtų mokamos socialinės išmokos ir pensijos.
„Viena šeima panoro dirbti – mes juos įdarbinome troleibusų parke. Kai kas įsidarbino ligoninėje ar mokykloje. Bendradarbiaujame su užimtumo centru, todėl kas nori – tie dirba. Vaikai jau užrašyti į mokyklas ir darželius, nors vietų darželiuose mums patiems trūksta“, – sako Ivano Frankivsko mero pavaduotojas Michailo Veresas.
„Pirmiausia mes pagalbą teikiame motinoms su vaikais. O jeigu tai suaugę vyrai iš Rytų, aš manau, kad jie turi būti šaukiami į kariuomenę ir privalo kariauti, ginti savo gimtą žemę“, – sako Lvovo meras Andrejus Sadovyj.
Pasak pabėgėlių, Rytuose separatistai itin žiauriai elgiasi su vietos gyventojais, norinčiais ištrūkti iš karo zonos. Iš jų separatistai reikalauja pinigų, jie išsodinami iš traukinių. Dešimtys žmonių dingo.
„Mums per stebuklą pavyko ištrūkti iš apsiausties. Dabar jau niekas neišvažiuoja, nes teroristai nieko neišleidžia. O jei išleidžia, tai už didelius pinigus. Aš noriu, kad teroristai mūsų tėvynę paliktų ramybėje. Mes nenorim Putino Maskvos čia. Nors aš rusė, aš nenoriu Rusijos, Ukraina turi būti laisva“, – sako pabėgėlė iš Luhansko Raisa Petuchova.
Skaičiuojama, kad prieglobsčio Vakarų Ukrainoje pasiprašė apie 15 tūkst. Rytų Ukrainos gyventojų ir apie 4 tūkst. Krymo pusiasalio totorių.
