1. Moterys nebus šaukiamos
Kai buvo paskelbta, kad atnaujinamas šaukimas į Lietuvos kariuomenę, vienas iš keliamų klausimų – ar bus kviečiamos moterys? Juk, pavyzdžiui, Izraelyje karinius mokymus praeina ir vyra, ir moterys, kviečiami net neįgalūs asmenys, kurie nori ginti valstybę.
Tačiau Lietuva pasirinko kitokį kelią.
„Kol kas galioja 2011 metų birželio 26 dieną priimtas Karo prievolės įstatymas, kuris numato moterų atleidimą nuo karo prievolės. Nebent jos aukštojoje mokykloje yra baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas arba norą tapti karo prievolininkėmis pareiškia pačios“, – 15min.lt sakė kpt. Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai, kapitonas Mindaugas Neimontas.
Bent jau kol kas nėra planuojama keisti šias įstatymo nuostatas.
2. Šauks tuos 27-38 metų vyrus, kurie norės būti pašaukti
Privalomą tarnybą Lietuvos kariuomenėje turės atlikti jaunuoliai, kurių amžius nuo 19-26 metų. Tokių žmonių mūsų šalyje yra apie 200 tūkst., tačiau pašaukti bus ne visi – Karo prievolės įstatyme numatyta galybė išimčių, kuriomis remiantis, vaikinai galės rašyti prašymus ir būti nepašaukti.
Tarnybos galėtų išvengti siekiantys aukštojo mokslo diplomo, darantys karjerą, turintis finansinių įsipareigojimų, todėl negalintys tarnauti Lietuvos kariuomenėje už mažesnį atlygį.
Pavyzdžiui, tarnybos galėtų išvengti siekiantys aukštojo mokslo diplomo, darantys karjerą, turintis finansinių įsipareigojimų, todėl negalintys tarnauti Lietuvos kariuomenėje už mažesnį atlygį.
Kiekvieną atvejį nagrinės speciali komisija.
Į Lietuvos kariuomenę galės būti pašaukti ir 27-38 metų vyrai, kurie turi aukštojo mokslo diplomą ir nori tapti kariškiais.
„Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų įskaitytinai. Šiuo atveju jokių naujovių įvesti neplanuojama“, – aiškino Lietuvos kariuomenės vado atstovas M.Neimontas.
3. Seimas keis ne teisės aktus, o šauktinių skaičių
Planuojama, kad kovo mėnesį Seimas pradės svarstyti Valstybės gynimo tarybos pasiūlymą sugrąžinti šauktinius į kariuomenę. Politikams nereikės keisti įstatymų ar teisės aktų. Bus vadovaujamasi 2011 metais priimtu Karo prievolės įstatymu.
„Bus reikalinga pakeisti tik krašto apsaugos sistemos karių ribinį skaičių nustatantį įstatymą“, – aiškino kapitonas M.Neimontas. Skaičius turės būti padidintas iki 3 tūkst. – tiek, kiek planuojama pašaukti per 2015 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius.
Ar tam užteks politinės valios? Politikos užkulisiuose kalbama, kad Valstybės gynimo tarnybos nariai tokį pasiūlymą pateikė tik tada, kai jau buvo žinoma, kad idėją palaikys didžiausios Seimo frakcijos.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad Valstybės gynimo tarnybos nariai tokį pasiūlymą pateikė tik tada, kai jau buvo žinoma, kad idėją palaikys didžiausios Seimo frakcijos.
Pagal pasisakymus viešojoje erdvėje galima spręsti, kad šauktinių sugrąžinimą palaikys Seimo socialdemokratų ir konservatorių frakcijos. Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė ir „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Rolandas Paksas sakė, kad sprendimas bus priimtas po diskusijų su partijų nariais. Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teigė, kad šauktinių grąžinimas prieštarauja partijos politinei programai, todėl reikalingos diskusijos.
4. Baigę tarnybą, šauktiniai turės dalyvauti rezervo mokymuose
Vaikinai, kurie bus pašaukti į Lietuvos kariuomenę, mokysis 9 mėnesius. Trys mėnesiai bus skirti individualiam kario paruošimui – tiek fiziniam pasirengimui, tiek ginklo valdymui. Likusį pusmetį vyrai bus mokomi dalyvauti veiksmuose su bendražygiais – skyriumi, būriu, kuopa. Todėl šauktiniai įgis ne tik individualų paruošimą, bet ir komandinį.
„Atlikę nustatytos trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui. Į parengtojo rezervo karinius vienetus paskirti karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus“, – aiškino kapitonas M.Neimontas.
Tokių pratybų ir mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustatys Lietuvos kariuomenės vadas.
Artimiausiu metu į parengtojo rezervo karių įgūdžių atnaujinimo pratybas ir mokymus planuojama pašaukti iki 600 karių kasmet.
„Asmenims, pašauktiems į pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas.
Be to, atvykę į kartotines pratybas atsargos karo prievolininkai aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, jiems suteikiamos ir visos kariui priklausančios socialinės garantijos, nes pratybų laikotarpiu jie įgyja kario statusą.
Skaičiai ir faktai
* Kasmet į Lietuvos kariuomenę būtų pašaukiama 3-3,5 tūkst. jaunuolių
* Šauktinių amžius – nuo 19 iki 26 metų
* Tokio amžiaus žmonių Lietuvoje yra apie 200 tūkst.
* Bus šaukiami ir 27-38 metų žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir užpildę prašymą
* Pirmiausia laukiama savanorių
* Apmokymuose šauktiniai praleis 9 mėn.
* Gali būti pašauktos tos merginos, kurios turi medicininį išsilavinimą ir nori dalyvauti šaukime
* Bandantys neteisėtai išvengti prievolės, būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn
* Šiemet į Lietuvos kariuomenę būtų pašaukta apie 3 tūkst. jaunuolių
* Planuojama, kad per 5 metus būtų paruošta apie 16-17 tūkst. šauktinių
* Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro apie 12 tūkst. profesionalų
* Reguliariojoje kariuomenėje ir rezerve trūksta maždaug 50 proc. karių
* Dešimtyje Lietuvos kariuomenės batalionų realus etatų užpildymas siekia tik 30 proc.
* Planui įgyvendinti šiemet reikės 30-35 mln. eurų
* Lėšos bus paimtos iš gynybos biudžeto
* Vienam šauktiniui paruošti reikės 9 315 eurų
* Sprendimas panaikinti privalomuosius šaukimus buvo priimtas 2008 metais
* Tai buvo daroma ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.
* Šiuo metu šauktinių kariuomenė yra: Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Turkijoje, Suomijoje, Austrijoje, Kipre, Šveicarijoje
* Konstitucijos 139 str. nurodo, kad mūsų šalies piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą
