Patarimais dalinasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalba Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Ankstesnėse temose baigėme aptarti išankstinį pasirengimą kariniams konfliktams. Šia tema pradedame antrąjį publikacijų etapą – apie veiksmus kariniam konfliktui prasidėjus.
Pirmoji įvadinė tema – informacijos rinkimas ir jos interpretavimas. Informacijos rinkimas labai svarbus dviem aspektais: pirmasis – surinkti informaciją apie kontekstą. T.y. žinoti, kas vyksta, kas jau įvyko, kokie galimi scenarijai, kokie saviškių planai ir pan.
Turėti aiškią nuomonę apie situaciją. Žinoti, ar yra agresorius, kas jis, ką jis jau padarė. Tai padaryti gana sudėtinga, todėl, kad situacija, ypač konflikto pradžioje, būna labai dinamiška. Turimi duomenys gali būti nebevertingi jau po keliolikos minučių. Antrasis aspektas – jautrių ir svarbių vietų žinojimas savo apylinkėse.
A.D. Labai svarbu aiškus situacijos suvokimas. Žinant, kas agresorius, galima numatyti tolesnius jo veiksmus ir pagal tai planuoti savuosius. Taip pat labai svarbu, ar yra savų kariuomenės pajėgų, ar partizaninis pasipriešinimas.
Š.J. Tai labai svarbu norint priimti teisingus sprendimus. Jei iš turimos informacijos galima numatyt artėjančios fronto linijos galimybę, geriau evakuotis kuo greičiau arba prisijungti prie pasipriešinimo. Bet tai aptarsime kitose temose.
A.D. Dviračio mes neišrasime. Yra įprasti informacijos kanalai: radijas, televizija, internetas. Patartina visą srautą stebėti.
Š.J. Žiniasklaidos priemonės ne visuomet gali suskubti gauti aktualią informaciją ir ją skelbti. Tikėtina, kad žmonės gali būti netoliese konfliktų, matyti, fiksuoti ir dalintis informacija socialiniuose tinkluose. Todėl socialiniams tinklams reiktų skirti daug dėmesio.
A.D. Žmonės iš karštų taškų skelbs informaciją greičiau nei oficialūs kanalai ar žiniasklaida.
Š.J. Bendrą, kontekstinę informaciją mes galime rasti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Žinosime, kad į miestą įžengė priešai, kokius strateginius objektus užėmė. Tačiau ten nerasime lokalios informacijos. Tos, kuri yra svarbiausiai mums, kuri vyksta mūsų miesto rajonų ribose. Kaip gauti šią informaciją?
Jei pamatysite savo namo laiptine kylantį snaiperį, didelė tikimybė, kad namas bus atakuotas.
A.D. Per žmones. Iš lūpų į lūpas, telefonu. Įvertinus grėsmės lygį, galima eiti į žvalgybą. Jei neskraido aviacija, bepiločiai orlaiviai, nesigirdi šūvių ar sprogimų netoliese, nėra intensyvaus karinio transporto judėjimo, tuomet galima bandyti eiti apsidairyti. Turint žiūronus, užlipus ant aukštesnės kalvos, galima apsidairyti.
Š.J. Tik nepatartina lipti dairytis ant stogo, nes galite būti palaikytas snaiperiu.
A.D. Jei apsidairę pamatysite bet kokią poziciją: snaiperio, kulkosvaidininko, artilerijos ar panašią, labai tikėtina, kad į tą vietą bus nukreipta artilerija ar aviacijos smūgis.
Š.J. Jei pamatysite savo namo laiptine kylantį snaiperį, didelė tikimybė, kad namas bus atakuotas. Snaiperių pozicijos paprastai naikinamos artilerijos ugnimi.
Š.J. Antras svarbus aspektas – savo apylinkių žinojimas, greita orientacija ir galimų ugnies taškų numatymas.
A.D. Viena iš gynybos strategijų yra neaiškios situacijos sudarymas priešininkui. Konfliktų metu besiginančios pajėgos dažnai naikina kelio ir kitus identifikacinius ženklus, gatvių pavadinimų lenteles, kad priešininkams sunkiau būtu orientuotis vietovėje. GPS sistemas turi tik sunkusis transportas ir tai toli gražu ne kiekviena mašina. Pėstininkai orientuojasi pagal žemėlapius.
Š.J. Vertėtų išstudijuoti žemėlapį iš anksto.
Tarkime, Jonavos mieste yra „Achema“. Kaune yra hidroelektrinė. Reikia suvokti, kad šie objektai apskritai yra didžiulis grėsmės šaltinis.
A.D. Ne tik žemėlapį išstudijuoti, bet ir numatyti galimus judėjimo maršrutus. Reikėtų įvertinti aplinkybes, stebėti technikos ir pėstininkų judėjimo kryptis, planuoti savo judėjimo maršrutus taip, kad būtų galima išvengti vienos ar kitos konflikto pusės karių.
Š.J. Reikia įvertinti galimus puolimo ar intensyvių mūšių taškus šalia gyvenamosios vietos.
A.D. Tarkime, Jonavos mieste yra „Achema“. Kaune yra hidroelektrinė. Reikia suvokti, kad šie objektai apskritai yra didžiulis grėsmės šaltinis. Be to, tikėtina, kad šalia jų bus intensyvūs mūšiai, nes gynybos pajėgos stengsis apsaugoti, o agresorius užimti svarbius taškus.
Š.J. Gali būti ir kitokio pobūdžio strateginiai objektai.
A.D. Taip. Yra pagrindinės grupės: energijos, geriamo vandens ir šilumos užtikrinimas. Kas kontroliuoja šiuos išteklius, tas valdo miestą.
Š.J. Paprastai kovos veiksmus lydi būdingi garsai. Todėl reikia iš anksto turėti omenyje svarbius objektus ir, išgirdus šūvių ar sprogimų garsus, bandyti nustatyti, kokia kryptimi ir kokiu atstumu yra šaudoma. Tokiu būdu galima nustatyti, ar kovos veiksmai vyksta prie svarbaus objekto. Pavyzdžiui, išgirdus sprogimus hidroelektrinės rajone, patartina kuo skubiau evakuotis į aukštumas.
A.D. Turėdami supratimą, turėsime erdvės ir laiko manevrui: išvykti, pasilikti, skubiai evakuotis.
Š.J. Labai svarbu suprasti ne tik potencialiai pavojingus, bet ir kitomis prasmėmis kovai svarbius objektus. Pavyzdžiui, vandens bokštas arba šešiolikos aukštų pastatas tinkamos vieta snaiperiui, vadinasi, į ten gali būti nutaikyta artilerija. Geležinkelio tiltas – ypatingai svarbus logistikai, todėl tikėtina, kad jį bus bandoma užimti arba sunaikinti.
A.D. Tokios informacijos valdymas ir ir jos interpretavimas pagal grėsmės lygį gali nulemti jūsų sprendimą likti ar ne, atsitraukimo, evakuacijos maršrutus.
Š.J. Kitas labai svarbus aspektas – bandymas identifikuoti priešo kovos mašinas, judėjimo kryptį, dislokacijos vietas.
A.D. Ši informacija gali būti nepaprastai svarbi kraštą ginančioms pajėgoms. Pagal galimybes įvertinus saugumo lygį, pabandyti nufotografuoti ir pasidalinti turima informacija yra labai didelė pagalba karinėms pajėgoms.
Jei jūs savo namo kieme užfiksuosite priešininko pozicijas, pagal jūsų suteiktą informaciją Lietuvos kariuomenė galėtų numatyti galimus puolimo taškus, nuspėti būsimą taktiką ir pasirengti kontratakai.
Š.J. Aktyvi piliečių pagalba žvalgybai gali būti naudingesnė už kovinius veiksmus.
Kitoje temoje pasidalinsime patarimais, kaip teisingai identifikuoti savo statusą ir kokios grėsmės gali kilti dėl to.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)