Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Tęsiame publikacijų ciklą apie veiksmus esant kariniam konfliktui. Ankstesnėse temose aptarėme pagrindinę kiekvieno piliečio pareigą – dalyvauti pasipriešinime. Šiandien pakalbėkime vienu pagrindinių klausimų: kada pradėti veikti?
A.D. Rekomenduoju naudoti paprastą sprendimo priėmimo formulę, kurią naudoja kariškiai: įvertink situaciją, planuok, vykdyk.
Š.J. Pirmiausia reikia suvokti aplinką, kurioje esame. Kokia konflikto stadija.
A.D. Ar jau yra priešo pajėgos, ar dar tik aktyviai veikia „penktoji kolona“ (kolaborantai, separatistai ir pan.). Kiek aktyviai veikia priešo saugumo pajėgos. Ar yra tik reguliari kariuomenė, ar jau atvykę ir saugumo padaliniai, kurie valo pastatus, tikrina dokumentus, gilinasi į praeitį.
Po Lietuvos antrosios okupacijos paskui armiją ėjo saugumo pajėgos ir valė okupuotas teritorijas nuo okupantui nelojalių asmenų. Tas pats buvo Čečėnijoje.
Š.J. Vertinant situaciją reikia turėti omenyje, kokio pavojingumo etapas yra. Mažiausiai pavojingas tai toks, koks yra dabar. Galime tai pavadinti šaltuoju karu. Kuomet priešas prie valstybės sienos žvangina ginklais, kerėpliškai demonstruoja pajėgumus, telkia pajėgas, neva tai organizuoja pratybas. Šiame etape rekomenduotina imtis parengiamųjų veiksmų: kaupti atsargas, planuoti atsitraukimo maršrutus ir pan.
Antrasis etapas, kuomet okupantas jau kirto sieną, kuomet jau prasidėjo kariniai veiksmai, tačiau mūsų gyvenamąją teritoriją dar kontroliuoja saviškiai. Ar tai jau laikas imtis veiksmų?
A.D. Jei nusprendėme likti teritorijoje ir dalyvauti pasipriešinime, vadinasi, jau turime pradėti veikti. Jau pradedame planuoti resursus išgyvenimui sau ir savo šeimai. Atsargų revizija, atnaujinimas, atsargų decentralizavimas.
Š.J. Esant labai realiai grėsmei, bet dar turint veiksmų laisvę, daugiausia dėmesio turėtume skirti atsargų ruošimui.
A.D. Būtent.
Š.J. Trečiasis ir sudėtingesnis etapas, kuomet praeina fronto linija.
A.D. Tokiu atveju pagrindinė užduotis bus išlikti gyviems. Bet kokia kaina nepatekti į kovų vietas, vengti abiejų konflikto pusių karinių pajėgų dislokavimo vietų ir nebūti sunaikintam atsitiktinės ar tikslinės ugnies.
Š.J. Tokiu momentu vienintelis veiksmas – užsibarikaduoti, pasislėpti kuo giliau ir tyliai ramiai pralaukti, kol fronto linija praeis.
A.D. Vienintelis galimas ir naudingas veiksmas tokiu atveju – rinkti informaciją ir vykdyti pasyvų stebėjimą.
Š.J. Ketvirtasis etapas. Frontas praėjo, kariniai veiksmai nevyksta, esame okupuotoje teritorijoje.
A.D. Mūsų veiksmai priklauso nuo okupanto veiksmų. Turime įvertinti, kiek funkcionuoja vietinė valdžia, kaip sprendžiamos infrastruktūros, išteklių problemos. Kol yra galimybė gauti maisto, energijos išteklių, neskubėkime naudoti savo atsargų.
Š.J. Įvertinti, kiek realu organizuoti daugiau ar mažiau normalų ir įprastą gyvenimą.
Mūsų veiksmai priklauso nuo okupanto veiksmų. Turime įvertinti, kiek funkcionuoja vietinė valdžia, kaip sprendžiamos infrastruktūros, išteklių problemos.
A.D. Įvertinti situaciją ne tik savo rajono ar regiono mastu, bet ir valstybiniu ar net tarptautiniu. Rinkti informaciją ne tik apie okupanto veiksmus, bet ir apie sąjungininkų reakciją.
Kai turėsime visą vaizdą, tuomet jau galima pereiti prie planavimo etapo.
Š.J. Prieš planuojant reikia nuspręsti, ar aktyviai dalyvausime pasipriešinime. Ir kokiu būdu – legaliai ar nelegaliai (tai aptarėme praėjusioje temoje).
A.D. Nusprendę, kaip veiksime, planavimo etape turime įvertinti resursus. Ar jie bus pakankami planuojamai veiklai.
Š.J. Taip pat svarbu įvertinti, ar aplinkoje turime patriotiškai nusiteikusių ir patikimų žmonių, kurie galėtų prisidėti prie pasipriešinimo ar suteikti reikalingą paramą.
A.D. Tikėtina, kad taikos metu jau turėsite tokį ryšių tinklą, tad praėjus frontui, reikės atstatyti ryšius su patikimais žmonėmis.
Š.J. Surinkus komandą, įvertinus atsargas, resursus ir ginkluotę – galime pradėti veikti.
Apie tai, kokie gali būti veiksmai, aptarsime kitose temose. Pradėsime nuo veiksmų esant legaliam statusui.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
