Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalba Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Modeliuojame situaciją, kad prasidėjus kariniam konfliktui nepasitraukėme, likome konflikto zonoje. Situacija labai pavojinga. Didžiausią pavojų kelia žmonės. Svarbiausia – susiorientuoti, su kuo saugu užmegzti kontaktą, o kas yra pavojingi. Savi ar svetimi kariai, teroristai, separatistai, „žali žmogeliukai“, išdavikai, kolaborantai. Vienų reikia saugotis, su kitais galima bendrauti, o trečius reikia naikinti.
Krizių metu kriminaliniai elementai visuomet suaktyvėja. Tam reikia nusiteikti.
A.D. Pradėkime nuo lengviausio ir mažiausio pavojaus – vagys. Jie būna niekuo neišsiskiriantys, retai ginkluoti, ginklai nepavojingi. Tokie veikėjai gali bandyti patekti į jūsų namus, kol nieko nėra arba kai yra pasipriešinti negalintys asmenys.
Š.J. Yra ir pavojingų vagių, kurie gali būti ginkluoti
A.D. Bet kokiu atveju, jų tikslas yra ne žudyti. Gali pareikalauti atiduoti brangenybes, pinigus, elektroniką. Be abejo, transporto priemonės, energijos šaltiniai irgi paklausūs.
Krizių metu kriminaliniai elementai visuomet suaktyvėja. Tam reikia nusiteikti. O kaip nuo jų gintis, mes jau aptarėme ankstesnėse temose.
Kuomet karinis konfliktas užsitęsia, prasideda badas, atsiranda nusivylusių žmonių, kurie tokiu būdu bando prasimanyti maisto sau ir savo šeimai. Jie nepiktybiniai, bet gali būti agresyvūs.
Š.J. Tokį konfliktą galima nesunkiai išspręsti. Vargu ar nusivylęs žmogus bus gerai ginkluotas. Be to, pasidalinus šiek tiek maisto galima įgyti draugą.
A.D. Kita kategorija, pavojingesnė, – kolaborantai. Šie veikėjai patys nežudo, tačiau stengiasi įtikti naujai valdžiai, skundžia, išduoda. Gali apsimesti draugu ir stengtis pakenkti. Jį atpažinti lengva. Kalbėdami remsis okupanto valdžia ir taisyklėmis, bandys gauti informacijos apie darbą, ryšius, pažintis, gimines, reikalaus atiduoti ginklus, jei tokių turite. Klausimai bus ne apie maistą ar pinigus.
Š.J. Pirmiausiai reikia identifikuoti savo aplinkoje esančius žmones: kaimynus, bendradarbius. Suprasti, ko iš kokio žmogaus galima tikėtis. Kuomet jis atsiranda vizualiniame lauke, bandyti suvokti, kokiu tikslu jis apsireiškė. Jei tai kaimynas – galbūt, atėjo pasiskolint druskos. Jei žinomas patriotas, šaulys – galbūt, kvies prisijungti prie pasipriešinimo kovos. Jei asmenį žinote, kaip vatniką, aišku, kad iš jo nieko gero tikėtis nereikia. Su pažįstamais viskas aišku.
Tačiau kaip suprast, kuomet atsiranda nepažįstami žmonės? Tarkim, daugiabučio kieme sustoja mikroautobusas ir iš jo išlipa vyrai.
A.D. Visų pirma atkreipiame dėmesį į aprangą ir ar turi ginklus. Bandome suprasti, kokia kalba bendrauja tarpusavyje.
Š.J. Jei tai karinės uniformos, galėsime nustatyti, kokiai pusei atstovauja.
A.D. Jei apsirengę ne uniforma ar taktine apranga, tuomet sunkiau nustatyti. Reiktų stebėti, ar juos lydi kariai. Ir kokie kariai lydi.
Š.J. Ir stebėti jų elgesį
Jei jūs galite suburti kelių vyrų grupę iš laiptinėje esančių šeimų ir jei jie turi nors kelis ginklus, galima bandyti priešintis.
A.D. Jei okupuotoje teritorijoje elgiasi drąsiai, nesislapsto, tikėtina, kad tai bus priešams lojalūs junginiai. Jei slepia veidus, gali būti, kad tai bus lietuviai – kolaborantai ir išdavikai. Jei elgiasi neužtikrintai, dairosi – greičiausiai yra ne vietiniai.
Š.J. Arba prastai organizuoti – mėgėjai.
A.D. Tai gali būti grupė kriminalinių elementų, kurie naudojasi proga, gavę naujos valdžios palaiminimą plėšikauja.
Š.J. Reikia stebėti ginklus. Jei turi automatinius – labiausia tikėtina, kad gavę iš priešų. Jei medžioklinius – yra tikimybė, kad veikia savarankiškai. Savarankiškai veikiantys mažiau pavojingi, nes jie elgsis atsargiau, ne taip akiplėšiškai.
A.D. Visuomet reikia turėti omenyje kontekstą – kas kontroliuoja tą teritoriją. Tuomet pagal elgesį bus galima identifikuoti, kuriom jėgom lojalūs stebimi asmenys.