Patarimais dalinasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalba Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Praėjusioje temoje aptarėme, kaip identifikuoti, kokioje aplinkoje esame, kam atstovaujančios jėgos mus supa. Šiandien pakalbėkime apie statusą likus karinio konflikto teritorijoje. Legaliai ar ne? Kokie motyvai lemia sprendimą?
Pirmiausia klausimas – kuo skiriasi legalus ir nelegalus statusas?
A.D. Legalus reiškia, kad gyvenate savo gyvenamojoje vietoje, dirbate įprastą darbą, turite okupanto išduotus dokumentus, esate registruotas okupanto duomenų bazėje. Jus kontroliuoja.
Nelegalus – slapstotės, neturite dokumentų arba turite svetimus dokumentus, okupantui kenkiate slaptai.
Š.J. Mes nesvarstome galimybės pasilikus konflikto zonoje likti pasyviems. Svarstome tik galimybę prisidėti prie pasipriešinimo kovos.
A.D. Reikia įvertinti savo saugumo aplinkybes. Kiekvienam, nusprendusiam likti konflikto zonoje, pravartu prisiminti istorinius pavyzdžius. Prisiminkite, kuo jūs buvote taikos metu.
Š.J. Mes tai jau aptarėme ankstesnėse temose. Aktyviems patriotams, šauliams, buvusiems kariams, kariuomenės kūrėjams, sausio įvykių dalyviams pavojinga likti matomiems.
A.D. Šiems asmenims išlikti legaliam statuse bus sudėtinga. Nebent deklaruosite pasikeitusias pažiūras ir kolaboruosite su okupantais. Tačiau, vis tiek būsite stebimi, sekami ir kilus nors menkiausiam įtarimui – suimti, ištremti ar sunaikinti. Turint omeny rytinio kaimyno istorinius žygius – jis nežaidžia demokratijos. Jei parodysite jam grėsmę, jus likviduos.
Š.J. Kitas žingsnis – apsvarstyti, kokiame statuse galėtume padaryti daugiau žalos okupantui, patys išlikdami saugūs.
A.D. Jei jūs užimate pareigas, kur galite prieiti prie informacijos, dalyvauti sprendimų priėmime, išteklių skirstyme, tuomet protingiau likti konflikto zonoje legaliai. Jūs galėsite tapti puikiu informacijos šaltiniu tiems, kurie vykdys aktyvų pasipriešinimą.
Š.J. Kartais sąmoningai asmenys infiltruojami į okupantų gretas, apsimetant kolaborantais.
A.D. Okupacijos metu partizanai sąmoningai skatindavo norinčius prisijungti prie partizaninio judėjimo likti legaliame statuse. Tokiu būdu gaudavo ne tik reikalingą informaciją, bet ir aprūpinimą.
Jei jūs užimate pareigas, kur galite prieiti prie informacijos, dalyvauti sprendimų priėmime, išteklių skirstyme, tuomet protingiau likti konflikto zonoje legaliai.
Š.J. Pavyzdžiui, medikai, energetikos infrastruktūros inžinieriai, savivaldybių darbuotojai ir pan.
A.D. Trečias aspektas – labai objektyviai įvertinti savo galimybes konflikto zonoje būti nelegaliai.
Š.J. Ar asmuo taikos metu rengėsi ir dabar turi gebėjimų išgyventi veikiant nelegaliai? Jei žmogus nebuvo šaulys, skautas, savanoris ar žygeivis, galbūt jam net nesvarstyti nelegalo statuso? Galbūt geriau išlikti neutraliam?
A.D. Tam tikra prasme – taip. Tačiau šiais laikais yra daug lengvai prieinamų informacijos šaltinių, tad neturėtų būti labai sunku pasidomėti, kaip vykdyti pilietinį pasipriešinimą. Visada galima atrast būdų, kaip kenkti okupantui.
Š.J. Jei žmogus neturi karybos ir išgyvenimo įgūdžių, tuomet tai būtų pagrindinis argumentas išlikti legaliam statuse?
A.D. Jei žmogus turi tokius įgūdžius, jis gali rinktis. Jei neturi – geriau nelegalo statuso net nesvarstyti.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
